Daugelis žmonių, pajutę galvos svaigimą, skuba ieškoti įvairių priemonių jam palengvinti. Tačiau profesorius Antanas Vaitkus, Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininkas ir gydytojas neurologas, įspėja, kad kartais pats gydymas gali tapti problemos šaltiniu.
“Kai į konsultaciją ateina pacientas, vienu metu vartojantis visus Lietuvoje registruotus vaistus nuo galvos svaigimo, bet sako, kad jam nepraeina. Vadinasi, turime žmogų, kurio galvos svaigimas yra sukeltas vaistų. Tai yra dažnas reiškinys”, – teigė profesorius A. Vaitkus.
Kraujospūdžio matavimo svarba ir dažnos klaidos
Profesoriaus nuomone, kraujospūdį mažinantys vaistai neretai išrašomi pernelyg lengvai, neįsigilinus į tikrąsias aukšto kraujospūdžio priežastis. Jis pabrėžia, kad kraujospūdis su amžiumi kinta natūraliai dėl kraujagyslių būklės pokyčių, o organizmas prie to prisitaiko.
“Būtina prisiminti, kad kraujagyslių elastingumas su amžiumi negali nesikeisti. Labai svarbu, kad krauju būtų aprūpinamos mūsų galvos smegenys”, – aiškino profesorius, akcentuodamas tinkamos kraujotakos svarbą.
Be to, A. Vaitkus atkreipė dėmesį į esminę kraujospūdžio matavimo klaidą, kuri gali lemti netikslius rezultatus ir klaidingą diagnozę. Daugelis matuoja spaudimą sėdėdami arba gulėdami, tačiau esant galvos svaigimui, medikai rekomenduoja kitokią procedūrą:
“Visi įpratę kraujo spaudimą matuoti sėdint arba gulint. Su galvos svaigimu dirbantys medikai turi reikalavimą kraujospūdį pamatuoti sėdint, tada pastovėti 5 minutes ir pamatuoti kraujospūdį stovint. Jeigu krenta kraujo spaudimas, tu turi problemą”, – paaiškino neurologas.
Demencijos rizika ir kraujotakos įtaka
Neteisingai vartojami vaistai nuo galvos svaigimo arba netinkamai reguliuojamas kraujospūdis gali turėti rimtų pasekmių. Profesorius A. Vaitkus perspėja apie didėjančią pažintinių funkcijų blogėjimo riziką.
“Tiems žmonėms, kurių galvos svaigimą sukėlė vaistai, turime tikimybę, kad blogės pažintinės funkcijos. Tokia rizika kyla, nes dirbtinai sukeliama nepakankama kraujotaka smegenų audinyje”, – įspėjo A.
Vaitkus.
Jis taip pat pridūrė, kad nuolat žemas kraujospūdis yra nepriklausomas demencijos rizikos veiksnys, nes tokiu atveju smegenų žievės arterijos nėra pakankamai aprūpinamos krauju.
Ne tik vaistai: maisto papildų ir vitaminų poveikis
Profesorius pabrėžia, kad neigiamą įtaką kraujotakai gali daryti ne tik gydytojų išrašyti vaistai, bet ir pacientų savarankiškai vartojami maisto papildai bei vitaminai.
“Jie irgi gali duoti akumuliacinį efektą. Elektroninėje sveikatos kortelėje gydytojas nematys, kad žmogus vartoja maisto papildą, kuris turi poveikį kraujagyslių diametrui. Todėl, nesant įtarimų dėl galvos kraujotakos sutrikimų, vidinės ausies pažeidimo, protingas sprendimas yra peržiūrėti paciento vaistus”, – paaiškino A. Vaitkus.
Kada galvos svaigimas signalizuoja apie insultą?
Kartais ūmus galvos svaigimas pasireiškia pirmą kartą ir sukelia didelį išgąstį, verčiantį susimąstyti apie insulto galimybę. Gydytojas paaiškina, kaip atskirti šias būkles.
Jeigu galvos svaigimas yra sukamojo pobūdžio, pykina, o simptomai sustiprėja pasukus galvą ar pakeitus kūno padėtį, tikriausiai problema susijusi su vestibuliarinio aparato sutrikimu. Tačiau bet kuriuo atveju, ypač esant ūmiam svaigimui, svarbu nedelsiant kreiptis į medikus.
„Paprastai, jei pasireiškia ūmus svaigimas, dėl kurio norisi pagulėti, reikia, kad apžiūrėtų gydytojas. Iš 10 atvejų 2 kartus galime įtarti galvos smegenų kraujotakos sutrikimą“, – pabrėžė profesorius.
“Jeigu yra toks galvos svaigimas, kad guli paslikas ir negali pasijudinti, nes pradeda pykinti. Natūralu, kad žmogų turi apžiūrėti gydytojas”, – reziumavo A. Vaitkus, ragindamas neignoruoti rimtų simptomų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.