Naujausi moksliniai tyrimai, publikuoti prestižiniame žurnale „The Lancet Regional Health Europe“, atskleidžia stulbinančius duomenis apie alkoholio kontrolės priemonių poveikį Baltijos šalių ir Lenkijos gyventojų sveikatai. Analizuojant 24 mokslinių straipsnių rezultatus, apimančius 2000–2020 metų periodą, paaiškėjo, kad sugriežtintos alkoholio prekybos taisyklės ir mokesčiai tiesiogiai susiję su sumažėjusiu mirtingumu ir pagerėjusia gyvenimo trukme, ypač Lietuvoje.
Svarbiausi ribojimai ir jų poveikis
Išsamus mokesčių didinimo ir prekybos valandų sutrumpinimo bent 20 proc. atvejų tyrimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje parodė, kad šios priemonės statistiškai reikšmingai sumažino vyrų mirtingumą dėl visų priežasčių vidutiniškai 2,3 proc. kasmet. Moterų mirtingumas kasmet mažėjo 1,1 proc., tačiau šis pokytis buvo statistiškai nereikšmingas.
Lietuvos sėkmės istorija: žingsniai link blaivesnės visuomenės
Lietuvos patirtis šiame tyrime išskiriama kaip ypač sėkminga. Didžiausią teigiamą poveikį šalies gyventojų sveikatos rodikliams turėjo keturi esminiai įvykiai:
- 2008 metai: „blaivybės metai“, kai padidintas akcizas ir apribota alkoholio reklama dienos metu.
- 2009 metai: apribota galimybė nakties metu įsigytą alkoholį išsinešti.
- 2017 metai: ženkliai padidintas akcizas.
- 2018 metai: sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, padidintas alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžius iki 20 metų, uždrausta alkoholio reklama.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. Mindaugas Štelemėkas pabrėžia, kad būtent Lietuvoje nustatytas didžiausias alkoholio kontrolės politikos poveikis, mažinant su mirtingumu susijusius sveikatos netolygumus.
„Atlikus 2012–2019 m. periodo, per kurį buvo įgyvendinta eilė itin reikšmingų alkoholio kontrolės priemonių, duomenų analizę apskaičiuota, kad su išsilavinimu susiję bendro mirtingumo netolygumai tarp vyrų sumažėjo 18 proc., tarp moterų – 14 proc. Pagrindinės žemiausią ir aukščiausią išsilavinimą turinčių vyrų mirtį sukeliančios priežastys buvo išoriniai sužalojimai bei infekcinės ligos. Abi priežastys iš dalies siejamos su alkoholio vartojimu“, – komentavo profesorius.
Nors legalaus alkoholio įsigijimo amžiaus padidinimas veikia labiau ilgalaikėje perspektyvoje, 2018 metais Lietuvoje jį pakėlus nuo 18 iki 20 metų, buvo pastebėtas nedidelis, bet greitas mirčių sumažėjimas.
Iššūkiai ir kompleksiniai pokyčiai
Nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvai vis dar tenka spręsti iššūkį – gana aukštą apskaityto (legalaus) alkoholio suvartojimo kiekį. 2019 metų duomenimis, neapskaitytas alkoholio vartojimas galėjo siekti apie 1 litrą absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam gyventojui per metus, arba 8,3 proc. nuo bendro alkoholio suvartojimo. Taip pat pastebimi didesni tarpvalstybinės prekybos svyravimai, pavyzdžiui, tarp Estijos ir Latvijos, kur akcizų pokyčiai tiesiogiai paveikė alkoholio srautus.
Alkoholio reklamos draudimo poveikį įvertinti sunkiau, nes Baltijos šalyse jis buvo įgyvendintas kartu su kitomis kontrolės priemonėmis. Vis dėlto, manoma, kad reklamos reglamentavimo pokytis galėtų būti vertinamas kaip kitų priemonių efektą sustiprinantis veiksnys.
Skaudžios Lenkijos pamokos
Priešingai nei Baltijos šalys, Lenkija 2000–2020 metais nuosekliai silpnino alkoholio kontrolę. Nuo 2001 metų leidus alaus reklamą televizijoje, 2002 metais sumažinus akcizą stipriesiems gėrimams ir 2010 metais inicijavus degtinės buteliukų pardavimą, pasekmės buvo tragiškos. Alkoholio suvartojimas Lenkijoje išaugo nuo 6,9 litro vienam gyventojui 2002 metais iki beveik 10 litrų 2017 metais. Kartu išaugo ir su alkoholio vartojimu susijęs visų amžiaus bei išsilavinimo grupių vyrų ir moterų mirtingumas – nuo 13,9 iki 28 mirčių 100 tūkst. gyventojų, ypač nuo kepenų cirozių. Šis pavyzdys ryškiai iliustruoja griežtos alkoholio kontrolės svarbą visuomenės sveikatai.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.