Profesorius R. Stukas įvardijo mitybos taisyklę, keičiančią gyvenimą: kaip atsikratyti svorio ir pagerinti smegenų veiklą be pastangų?

Profesorius R. Stukas atskleidžia mitybos evoliuciją: asmeniniai pokyčiai dėl geresnės savijautos

Mitybos mokslas nuolat tobulėja, atskleisdamas naujas tiesas apie sveikatai palankų maistą. Šias tendencijas patvirtina ir pats profesorius R. Stukas, pabrėžiantis, kad pastaraisiais metais stipriai pasikeitė supratimas, kas išties yra sveikas maistas. Sukaupus naujų žinių, kito ir paties profesoriaus mitybos įpročiai.

„Kai turi daug žinių, jas panaudoji ir pats“, – aiškino R. Stukas. Jis prisiminė vaikystę, kai močiutė dosniai tepdavo sviestą, tikėdama, kad jis pagerina skonį. „Dabar sakome, kad sviesto reikia labai nedaug. Žinių turėjimas leidžia koreguoti mitybą, kad ji būtų sveikesnė“, – pastebėjo profesorius.

Pusryčiai – angliavandeniai, vakarienė – baltymai: profesoriaus mitybos formulė

Profesorius R. Stukas atskleidė esminį mitybos principą: kas gerai pusryčiams, tas netinka vakarienei. Anot jo, pusryčiams idealiai tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai, pavyzdžiui, košės. Tuo tarpu vakarienei reikėtų rinktis baltymus: varškę, baltą žuvį ar vištienos krūtinėlę. Pietums, pasak profesoriaus, galima valgyti beveik viską.

„O pas mane buvo pusryčiai ir vakarienė sukeisti vietomis. Pusryčiams valgydavau baltyminį maistą, o vakarienei – turintį daug angliavandenių“, – prisiminė R. Stukas. Pasikeitus mitybai, profesorius pastebėjo teigiamų pokyčių. „Kai žinių įgyji ir viską pertvarkai, sudėlioji moksliniais pagrindais, tai pajauti, kad organizmas geriau funkcionuoja ir galva geriau dirba, kūno svoris stabilizuojasi be papildomų pastangų. Tai – mitybos raštingumas: žinių turėjimas ir jų taikymas“, – paaiškina profesorius. Jis taip pat pabrėžė, kad mitybos patarimų reikia semtis iš patikimų šaltinių.

Ar tinkamai valgome bulves? Profesoriaus patarimai, kaip išsaugoti maistingumą

Kalbėdamas apie lietuvių mitybos tradicijas, profesorius užsiminė apie bulves. Anot jo, iki Amerikos atradimo europiečiai valgė ropes, o bulvės atsirado vėliau. Nors esame genetiškai labiau pritaikyti valgyti ropes, bulvės tapo neatsiejama mūsų virtuvės dalimi, ypač kaip garnyras prie mėsos.

Teorija, kad mėsa su bulvėmis nedera, yra nepagrįsta.

„Tik reikia žinoti, kad aliejuje keptos bulvės sugeria labai daug riebalų, jų nejaučiame, mums skanu, bet į organizmą įvedama labai daug riebalų“, – aiškino R. Stukas. Be to, jis pabrėžė, kad virtas bulves reikėtų valgyti karštas, nes atvėsusios bulvės praranda didelę dalį vitamino C. „Jeigu jų nesuvalgėme, įsidėjome į šaldytuvą, kitą dieną bulvėse bus tik vitamino C pėdsakai“, – patikino profesorius. Dėl šios priežasties iš anksto paruošti šaldyti pusgaminiai yra mažiau maistingi. „Iš tikrųjų matome, kad Lietuvos gyventojams jau trūksta vitamino C. Jie jo nesurenka pakankamai iš bulvių“, – apgailestavo R. Stukas, pridurdamas, kad lietuvių mityba dažnai nėra palanki sveikatai dėl „dirbtinai pasendinto“ ir mažesnės biologinės vertės maisto su priedais.

Pasninko nauda ir perdirbtos mėsos pavojai

Profesorius R. Stukas taip pat aptarė pasninko, pavyzdžiui, Advento laikotarpiu, naudą. Laikini mitybos pokyčiai, anot jo, organizmui nepakenkia, o netgi atneša naudos. „Organizmas nebadauja, žmogus valgo kitokį maistą, kuris yra lengviau virškinamas, susidaro mažiau toksiškų skilimo produktų. Iš biocheminės pusės galima analizuoti, kad gyvulinės kilmės produktų atsisakymas sudaro sąlygas šviesesnėms mintims ir geresniam smegenų darbui“, – svarstė R. Stukas.

Pasninko tradicija, jo teigimu, būtų į sveikatą daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie suvalgo per daug mėsos ir jos patiekalų, ypač menkaverčių perdirbtos mėsos produktų, tokių kaip rūkyta mėsa, kumpiai, skilandžiai. „Jeigu patiekalas paruoštas iš šviežios mėsos, yra iš karto suvartojamas, tai sveikatai gali tik naudos duoti, bet perdirbtos raudonos mėsos gaminių vartoti nerekomenduojama. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jie didina vėžio riziką“, – įspėjo profesorius.

Profesoriaus R. Stuko silpnybė ir saiko svarba

Profesorius paatviravo, kad nors griežtai pasninko nesilaiko, Advento penktadieniais stengiasi nevalgyti gyvulinės kilmės produktų. Paklaustas apie mėgstamiausią maistą, R. Stukas prisipažino turintis silpnybę ne tik sveikiems patiekalams. „Biskvitinis obuolių pyragas su cinamonu, šiltas ir kvepiantis – man labai skanu. Kai namai pakvimpa cinamonu, pajaučiu Kalėdų laukimą“, – atskleidė profesorius. Tačiau jis pabrėžė, kad svarbiausia – išlaikyti saiką ir nepersivalgyti net ir mėgaujantis mėgstamiausiais skanėstais.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *