Vilniečių laimės indeksas: amžiaus įtaka ir pasitikėjimo trūkumas
Naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ tyrimas atskleidžia įdomias, bet kartu ir nerimą keliančias sostinės gyventojų gyvensenos tendencijas. Nors du trečdaliai vilniečių šiuo metu jaučiasi laimingi, šis pojūtis gerokai skiriasi pagal amžiaus grupes. „Daugiausiai laimingais besijaučiančių yra jaunesnio amžiaus žmonių tarpe“, – spaudos konferencijoje teigė „Vilnius sveikiau“ laikinai direktorės pareigas einanti Aurelija Šiautkulienė.
Didžiausia laimingais ir labai laimingais besijaučiančių dalis – tarp 18–34 m. (83,3 proc.) ir 35–49 m. (77,7 proc.) vilniečių. Tačiau vyresniame amžiuje situacija keičiasi: 50–64 m. amžiaus grupėje laimingais jaučiasi mažiau nei pusė (49,5 proc.), o 65 metų ir vyresnių – vos 46,9 proc. Be to, pastebima, jog didėjant amžiui, daugėja ir suaugusiųjų, neturinčių nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis. „Suaugusiųjų vilniečių, kurie šalia savęs neturi nė vieno artimo žmogaus, yra 8,4 proc.“, – sakė A. Šiautkulienė. Vis dėlto, optimistiška, kad savo sveikatos būklę kaip labai gerą ar gerą vertina net 63,4 proc. vilniečių.
Drastiškas fizinio aktyvumo nuosmukis: kas ketverius metus vis blogiau
Ypač didelį nerimą kelia vilniečių fizinio aktyvumo rodikliai. Per pastaruosius ketverius metus sostinės gyventojų, aktyviai užsiimančių fizine veikla, sumažėjo daugiau nei dvigubai. 2018 m. bent pusvalandį energinga fizine veikla penkias dienas ir daugiau per savaitę užsiėmė 29,8 proc. suaugusių vilniečių, o 2022 m. – vos 11,9 proc.
„Suaugusiems žmonėms rekomenduojama per savaitę skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai. Bet štai net trečdalis Vilniaus gyventojų nurodė energinga fizine veikla užsiimantys rečiau nei kartą per savaitę.
Šie rodikliai išties kelia nerimą“, – pažymi visuomenės sveikatos specialistas Armenas Šaginianas.
Elektroninių cigarečių epidemija ir kiti žalingi įpročiai
Situacija su vilniečių žalingais įpročiais taip pat kelia rimtą susirūpinimą. Per pastaruosius ketverius metus elektroninių cigarečių vartojimas sostinėje išaugo net dešimt kartų: 2018 m. jas rūkė tik 1 proc. suaugusiųjų, o pernai – jau kas dešimtas suaugęs vilnietis.
„Situacija yra sudėtinga, jog nėra ištirtas elektroninių cigarečių ilgalaikis poveikis ir jau dabar norėtųsi vilniečius paskatinti nevartoti ir atsisakyti žalingų įpročių“, – perspėjo A. Šiautkulienė. Palyginimui, visoje Lietuvoje per pastaruosius dvylika mėnesių elektronines cigaretes rūkė perpus mažesnė dalis gyventojų nei Vilniuje – vos 4,9 proc.
„Iš tiesų, elektroninės cigaretės yra ne tik Lietuvos ar Vilniaus iššūkis, bet ir viso pasaulio iššūkis. Esmė yra tame, kad tai yra žavu žmonėms – nėra kvapo, skoniai, didelis dūmų kiekis. Yra daug nuomonių, kad tai yra veikesnė alternatyva, bet dar nėra ištirtas ilgalaikis elektroninių cigarečių poveikis“, – tyrimo pristatyme kalbėjo „Vilnius sveikiau“ koordinatorė Emilija Gaidytė. Taip pat nustatyta, kad tabaką per pastaruosius metus kasdien vartojo ketvirtadalis (24,6 proc.) suaugusių vilniečių, o alkoholinių gėrimų bent kartą per savaitę ar dažniau – 18 proc. sostinės gyventojų.
Mitybos įpročiai ir saugumo dilemos
Tyrimas atskleidė ir mitybos tendencijas. Beveik pusė (47,8 proc.) suaugusių Vilniaus gyventojų valgo vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną, tačiau tai šiek tiek mažiau nei 2018 m. (54,1 proc.). Daržoves kasdien ar kelis kartus per dieną valgo 58,9 proc. sostinės gyventojų, tačiau nerimą kelia tai, kad saldumynų bent kartą per dieną neatsisako net 19,6 proc. vilniečių.
Saugumo keliuose srityje matomi dideli kontrastai: nors didžioji dauguma (96,1 proc.) vilniečių visada segi saugos diržus važiuodami automobiliu, tik trečdalis (35,1 proc.) suaugusiųjų dėvi šalmus važiuodami dviračiu ar nešioja atšvaitus tamsiuoju paros metu. Tai rodo, kad nors sąmoningumas dėl automobilių saugumo yra aukštas, kitos saugaus elgesio formos dar nėra pakankamai įsitvirtinusios. Šis išsamus suaugusių vilniečių gyvensenos tyrimas, atliekamas kas ketverius metus, yra svarbus įrankis planuojant visuomenės sveikatos iniciatyvas ir strategijas Vilniaus mieste.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.