Atsparumas antibiotikams – viena didžiausių šiuolaikinės medicinos ir visuomenės sveikatos problemų, kasmet pasiglemžianti milijonus gyvybių visame pasaulyje. Nors pagrindine šios grėsmės priežastimi laikomas perteklinis antibiotikų vartojimas, naujas, plataus masto tyrimas atskleidžia dar vieną, itin svarbų veiksnį – oro taršą.
Šokiruojantis tyrimas: oro tarša ir atsparumas antibiotikams – netikėta sąsaja
Daugiau nei du dešimtmečius kaupti ir analizuoti duomenys iš daugiau nei šimto pasaulio šalių atskleidė nerimą keliančią tendenciją: didėjanti oro tarša yra tiesiogiai susijusi su augančiu atsparumu antibiotikams visuose žemynuose ir valstybėse. Tai – perspėjimas, kad kova su superbakterijomis gali būti dar sudėtingesnė, nei manyta iki šiol.
Kinijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai, atlikę šią išsamią analizę, teigia: „Turime tvirtų įrodymų, kad didėjantis oro taršos lygis yra susijęs su didėjančia atsparumo antibiotikams rizika. Ši analizė yra pirmoji, parodanti, kaip oro tarša veikia atsparumą antibiotikams visame pasaulyje.“ Išvados buvo paskelbtos prestižiniame mokslo žurnale „Lancet Planetary Health“, patvirtinant tyrimo patikimumą ir svarbą.
Visuotinė grėsmė: kasdien pasiglemžiančios gyvybes
Atsparumas antibiotikams, dar žinomas kaip antimikrobinis atsparumas (AMA), yra globali sveikatos krizė, kuri paveikia visų amžiaus grupių žmones, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Skaičiuojama, kad jau dabar dėl antibiotikams atsparių infekcijų kasmet miršta apie 1,3 milijono žmonių. Ši tendencija tik didėja, nes vis daugiau įprastų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, kraujo užkrėtimas ar gonorėja, tampa sunkiai pagydomos, kai vartoti antibiotikai tampa nebeveiksmingi.
Nors didžiausią įtaką atsparumo atsiradimui turi perteklinis ir netinkamas antibiotikų vartojimas, naujasis tyrimas pabrėžia, kad prie šios problemos gilėjimo prisideda ir aplinkos veiksniai. Tai reiškia, kad norint efektyviai kovoti su AMA, būtina atkreipti dėmesį ne tik į medicininę praktiką, bet ir į ekologines problemas.
Kaip oro tarša veikia atsparumą?
Tyrėjai tiesiogiai nenagrinėjo tikslaus mechanizmo, kodėl oro tarša ir atsparumas antibiotikams yra susiję, tačiau pateikė pagrįstų prielaidų. Pagrindinė hipotezė yra susijusi su smulkiomis kietosiomis dalelėmis PM2,5 – mikroskopinėmis dalelėmis, kurios gali sklandyti ore ir būti įkvepiamos žmonių. Spėjama, kad šiose dalelėse gali būti ne tik pačių antibiotikams atsparių bakterijų, bet ir atsparumo genų, kurie, keliaudami iš vienos aplinkos į kitą ir įkvėpti žmonių, gali platinti atsparumą.
Oro tarša jau seniai yra pripažinta kaip didžiulė visuomenės sveikatos problema, sukelianti daugybę ligų. Ilgalaikis užteršto oro poveikis siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, astma, plaučių vėžiu ir netgi trumpesne gyvenimo trukme. Trumpalaikis didelės taršos poveikis pasireiškia kosuliu, apsunkintu kvėpavimu ir astmos priepuoliais, didinant pacientų srautus ligoninėse ir šeimos gydytojų kabinetuose.
Ką daryti? Būtinybė mažinti taršą
Akivaizdu, kad oro taršos mažinimas nėra tik aplinkosaugos klausimas. Remiantis tyrimo išvadomis, tai taptų ir kritiškai svarbia visuomenės sveikatos strategijos dalimi. Mažindami oro taršą, galėtume ne tik sumažinti atsparumą antibiotikams, bet ir išgelbėti milijonus gyvybių, mažinti sveikatos priežiūros sistemos apkrovą bei ekonomines išlaidas, kurias sukelia sunkiai pagydomos infekcijos.
Šis tyrimas pabrėžia, kad globalios problemos yra glaudžiai susijusios, ir efektyviems sprendimams reikia kompleksinio požiūrio. Kova su oro tarša tampa ne tik ekologiniu imperatyvu, bet ir gyvybiškai svarbiu žingsniu saugant antibiotikų veiksmingumą ateities kartoms.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.