Seimas uždegė žalią šviesą Kapčiamiesčio poligonui: aistros ir balsavimo niuansai
Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Kapčiamiesčio poligono projektui, nepaisant karštų diskusijų ir visuomenės pasipriešinimo. Šis sprendimas, anot Prezidentūros, buvo laikomas valdančiosios koalicijos tvarumo lakmuso popierėliu, atskleidusiu vidinius nesutarimus ir netikėtus balsavimo modelius.
Prieš projektą balsavo „Nemuno aušros“ atstovai Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinei valstiečių frakcijai priklausantys Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Visi šie parlamentarai yra iš valdančiosios daugumos.
Balsavime susilaikė „Nemuno aušros“ nariai Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, taip pat demokratas Linas Urmanavičius. Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač iš „Nemuno aušros“, balsavo „kojomis“ – buvo salėje, bet mygtukų nespaudė.
Įdomu, kad dalis „Nemuno aušros“ atstovų visgi palaikė projektą: „už“ balsavo Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys. Taip pat projektui pritarė ir valstietis Dainius Gaižauskas, nors anksčiau reiškė nemažai kritikos.
Ministras R. Kaunas: poligonas būtinas augančiai kariuomenei
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seime pabrėžė poligono būtinybę, akcentuodamas, kad klausimas buvo viešai ir aiškiai komunikuojamas. Jis tvirtino, kad naujas poligonas reikalingas siekiant patenkinti augančios Lietuvos kariuomenės bei į šalį atvykstančios Vokietijos brigados poreikius.
„Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – aiškino ministras. Jis lygino kario profesiją su chirurgo darbu, teigdamas, kad praktika yra tokia pat svarbi, kaip ir teorinės žinios.
Oponentų kritika: oro gynyba, skuba ir gyventojų interesai
Nepaisant ministro argumentų, projekto sulaukė aštrios kritikos net ir iš koalicijos partnerių. „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas suabejojo poligono prioriteto teisingumu, atsižvelgiant į Lietuvos oro erdvės pažeidimus dronais.
„Ar steigdami karinį poligoną prie pat sienos atsižvelgėte į šiuolaikinio karo patirtį? Kada mes kalbėsime apie oro gynybą ir civilinę saugą, ar vis tik teisingi yra prioritetai?“ – svarstė jis.
Ministras R. Kaunas sutiko su pastebėjimu apie oro gynybos aktualumą, tačiau akcentavo, kad modernių radarų gamyba ir pristatymas užtrunka iki 2027–2028 metų. Jis pabrėžė, kad lygiai taip pat, jei nebus vystomi sausumos pajėgumai, po dešimties metų bus klausimų, kodėl Lietuvos karys neatitinka NATO standartų.
Valstietis Dainius Gaižauskas kritikavo projekto parengimą, teigdamas, kad visuomenei teko informacijos ieškoti viešojoje erdvėje, o ministras neatvyko į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį. „Aš tikėjausi, kad jūs, kai atnešit projektą, bent dalinai bus aptarti klausimai ir sudėti į projektą. To nėra. Reiškia, jūs paskubėjote su projektu“, – kalbėjo parlamentaras. Ministras nesutiko, tvirtindamas, kad įstatymas yra optimalus, o informacija teikiama, nors dėl „jautrių aplinkybių“ ne visada norima sutikti.
„Nemuno aušros“ narys Tomas Domarkas ragino kolegas atidžiai pagalvoti prieš balsuojant, pabrėždamas visuomenės supriešinimą ir neatsakytus klausimus. „Vakarykščiai įvykiai parodė, kad tikrai ne poligonai saugo mūsų teritoriją, o teisingos ir gynybinės sistemos, kurios turėtų būti pirmoje vietoje išspręstos“, – teigė jis. Po šių žodžių Seimo balkone sėdėję protestuotojai, susirinkę su baltais raiščiais ant akių, pradėjo ploti. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė taip pat lankėsi parlamente, susitikdama su bendrapartiečiais demokratais.
Valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad „namų darbai“ dėl poligono nebuvo atlikti, o gyventojų klausimai nebuvo atsakyti. Jis perspėjo apie „buldozerio“ politiką ir baimę, kad „daugiau gynybos pinigų eis į betoną“, o tai kažkam bus naudinga.
Kapčiamiesčio poligono vizija ir kompensacijos gyventojams
Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną, kurio plotas sieks 14,6 tūkst. hektarų, padalinti į dvi funkcines zonas. Vienoje bus vykdomas manevravimas, o kitoje įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.
Maždaug du trečdaliai teritorijos bus skirta kariniam mokymui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje esančių 77 sodybų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis: pasilikti arba per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka. Už šias sodybas bus atlyginama pagal atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę, papildomai suteikiant 22 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydžio moralinę kompensaciją, siekiančią 25,3 tūkst. eurų.
Karinio poligono funkcija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje dalyje prie Lenkijos sienos, kur yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas ir verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu, o vertinimą atliks nepriklausomi turto vertintojai. Gyventojams bus kompensuojama neturtinė žala, siekianti 45 MMA dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Brigados dydžio poligoną siekiama įsteigti atliepiant kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.