Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, o viena iš pagrindinių šių ligų vystymosi rizikos veiksnių – nutukimas. Nors daugeliui jis atrodo tik kaip kosmetinė problema, medikai perspėja: antsvoris ir nutukimas yra rimta, daugelio veiksnių lemiama liga, turinti pragaištingų pasekmių.
Nutukimas: liga, o ne tik estetinis trūkumas
Dažnas klaidingas įsitikinimas, turintis kultūrines, istorines ir socialines šaknis, yra mintis, kad nutukimas yra „kosmetinis trūkumas“, o ne liga. Pasak gydytojos kardiologės Sigitos Glaveckaitės, toks požiūris yra „labai paviršutiniškas ir pagrįstas tik tuo, kas matoma, visai nesigilinant į nutukimo, kaip ligos, žalingas pasekmes.“ Tokie stereotipai lemia, kad liga ignoruojama, o žmonės dažnai negauna jiems reikalingos pagalbos.
Gydytoja pabrėžia, jog nutukimas yra linkusi atsinaujinti, daugelio veiksnių lemiama liga, daranti įtaką medžiagų apykaitai ir širdies bei kraujagyslių sveikatai. Todėl jis turėtų būti vertinamas taip pat rimtai, kaip diabetas ar hipertenzija.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika: nutukimo pasekmės
Nutukimas yra susijęs su daugiau nei 229 komplikacijų išsivystymu, o jo žalinga įtaka įvairių organų sistemų ligų atsiradimui yra moksliškai įrodyta. „Iš širdies ligų perspektyvos jis didina riziką susirgti širdies nepakankamumu, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, obstrukcine miego apnėja. Nutukimas didina prieširdžių virpėjimo, staigios širdinės mirties ir net aortos vožtuvo angos stenozės išsivystymo riziką“, – vardija S. Glaveckaitė.
Deja, pastaraisiais metais situacija tik blogėja. Per pastaruosius du dešimtmečius mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, susijusių su nutukimu, skaičius padidėjo tris kartus, signalizuodamas apie gilėjančią problemą. Tyrimai rodo, jog apie 70 proc. mirčių antsvorį ar nutukimą turintiems asmenims įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Nors kartais kalbama apie „metaboliškai sveiką nutukimą“ – kai pagal KMI žmogus yra nutukęs, bet neturi metabolinių sutrikimų – šiandien manoma, kad tai tėra laikina ligos stadija.
„Išliekant ir augant svoriui metaboliniai sutrikimai ir kartu širdies bei kraujagyslių ligos neišvengiamai išsivysto“, – perspėja gydytoja.
Kūno masės indeksas (KMI) ir riebalų pasiskirstymo svarba
Kūno masės indeksas (KMI) yra svarbus rodiklis vertinant antsvorio riziką. Rizika širdžiai pradeda augti dar tada, kai KMI peržengia 25 ribą. Pasiekus 30 ir daugiau, mirčių skaičius šoktelėja, o rizika tampa kritinė. Tačiau svarbus ne tik bendras svorio perteklius, bet ir jo pasiskirstymas. Pavojingiausi yra pilvo srityje besikaupiantys, vidaus organus gaubiantys riebalai, kurie tiesiogiai skatina uždegiminius procesus ir širdies ligas. Patikrinti savo KMI galima naudojant patikimus įrankius.
Be to, nutukimas turi įtakos ir gyvenimo trukmei. „Solidžiame medicininiame žurnale „Lancet“ 2018 m. paskelbto tyrimo duomenimis, palyginus su normalų svorį turinčiais asmenimis, gyvenimo trukmė nuo 40 metų buvo 4,2 metų trumpesnė nutukusiems vyrams ir 3,5 metų trumpesnė nutukusioms moterims. Per mažas svoris taip pat nėra gerai – vyrų gyvenimo trukmė buvo trumpesnė 4,3 metų, moterų – 4,5 metų“, – primena gydytoja S. Glaveckaitė.
Pirmieji žingsniai kovoje su svorio pertekliumi
Ankstyvas reagavimas gali iš esmės pakeisti ligos eigą. Daug lengviau sustabdyti svorio didėjimą pačioje pradžioje, numesti vos vieną ar du kilogramus, nei vėliau kovoti su dešimtimis papildomų kilogramų. „Pirmasis ir svarbiausias žingsnis yra anksti nustatyti svorio augimą ir užkirsti kelią tolimesniam svorio didėjimui. O jei vieną rytą atsibundame suvokę, jog papildomi kilogramai mums trukdo, o ant stalelio matome saują jau paskirtų vaistų nuo hipertenzijos, dislipidemijos ar diabeto, reiškia ne vienerius metus toleravome žalingą palydovą – nutukimą. Vis dėlto niekada nėra per vėlu paimti gyvenimą į savo rankas ir ieškoti pagalbos“, – pabrėžia kardiologė.
Tačiau čia slypi dar vienas svarbus niuansas: vien tik mitybos pokyčių ir fizinio aktyvumo dažnai neužtenka. Tai viena priežasčių, kodėl tiek daug žmonių patiria nesėkmę bandydami savarankiškai sumažinti svorį. „Jei pakaktų tik mitybos ir fizinio aktyvumo, turbūt nekalbėtumėme apie epidemiją. Esant nutukimui, paprastai šių dviejų svorio reguliavimo banginių neužtenka ir būtinas kompleksinis požiūris, vertinant psichologinius aspektus bei, neretai, skiriant medikamentinį ar net chirurginį gydymą. Nutukimas yra liga, kurią lemia fiziologinių-genetinių mechanizmų disfunkcija, o ne tik elgsenos silpnumas“, – sako S. Glaveckaitė.
Emocinis valgymas ir psichologinė pagalba
Nutukimo gydyme svarbi ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata. Stresas ir nutukimas yra glaudžiai susiję. „Tarp streso ir nutukimo yra dvikryptis ryšys: iš vienos pusės, lėtinis stresas padidina svorio augimo riziką, iš kitos – dėl svorio stigmos, socialinės įtampos ar ligų gali didėti psichologinis stresas, sukuriant uždarą ydingą ratą. Emocinės problemos lemia emocinį valgymą, žalingų įpročių atsiradimą, mažina motyvaciją užsiimti fizine veikla“, – aiškina S. Glaveckaitė.
Būtent todėl nutukimo gydyme neretai dalyvauja ne tik šeimos gydytojai ar kardiologai, bet ir psichologai bei psichiatrai. Jie padeda atpažinti ir valdyti emocinį valgymą, mažinti stresą ir grąžinti pacientui motyvaciją. Nepaisant visų galimybių, kalbėjimas apie nutukimą išlieka tabu, o daugelis sergančiųjų yra praradę viltį. „Tačiau baikime save plakti – šiandien jau turime realių priemonių, galinčių padėti. Liga yra gydoma, o pagalba – pasiekiama“, – pabrėžia gydytoja.
Minint Pasaulinę širdies dieną, verta prisiminti, kad rūpinimasis savo širdimi prasideda nuo sveiko gyvenimo būdo ir dėmesio kūno svoriui. Rūpinkimės savimi ir savo artimųjų sveikata, nes prevencija ir ankstyva pagalba – raktas į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.