Sveikatos specialistė Agnė Kliukė paaiškina, kaip į metų laikų ciklus reaguoja mūsų organizmas, primena, kad rutinos atstatymas nebūtinai turi kelti įtampą, ir atskleidžia, kokį vaidmenį mūsų emocinei gerovei turi mityba.
Organizmo perėjimas į rudens režimą
„Pagal endobiogenikos teoriją mūsų organizmas yra labai glaudžiai susijęs su metų laikų ciklais. Vasaros pabaiga reiškia perėjimą iš anabolinės fazės, aktyvumo, augimo, ilgesnių, šviesesnių dienų, į katabolinę fazę. Šiame laikotarpyje mažėja šviesos, stipriau aktyvuojasi parasimpatinė nervų sistema, organizmas natūraliai pradeda „lėtinti tempą“, kaupti energiją. Dėl to daug žmonių jaučia nuotaikų svyravimus, padidėjusį nuovargį ar nerimą“, – pastebi A.Kliukė.
Pasak jos, tai – normalus fiziologinis procesas, bet jis gali kelti ir psichologinį diskomfortą, nes mūsų gyvenimo ritmas dažnai nesutampa su tuo, ko reikalauja gamta.
Maži žingsniai – didelė motyvacija
Rudeninė rutina neturėtų tapti našta. Pasak A.Kliukės, pati svarbiausia taisyklė – ji turi derėti prie jūsų gyvenimo būdo ir ritmo, o ne tapti kito asmens rutinos kopija. Taip pat nevertėtų kelti sau pernelyg griežtų reikalavimų.
„Rekomenduoju pradėti nuo mažų, realių žingsnių: sveikatai palankios ir subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo, pakankamo miego ir poilsio“, – sako specialistė.
Anot pašnekovės, kai pirmieji pokyčiai pradeda duoti rezultatų, pagerėja savijauta, atsiranda daugiau energijos, sustiprėja dėmesio koncentracija, gerėja nuotaika – tai tampa natūralia motyvacija. „Galų gale, sveikata yra didžiausias turtas ir geriausias tikslas laikytis rutinos“, – teigia A.Kliukė.
Planavimas ir spontaniškumas: kaip atrasti balansą?
Siekiant išlaikyti balansą tarp planavimo ir spontaniškumo, labai svarbus darbas su savimi ir lankstus požiūris – planavimas suteikia saugumo ir struktūros, o spontaniškumas – gyvybingumo ir džiaugsmo.
„Siūlau planuoti svarbiausius dalykus, mitybą, darbą, poilsį, laiką su artimaisiais, bet palikti erdvės netikėtumams – pavyzdžiui, spontaniškam pasivaikščiojimui, išvykai ar naujam receptui virtuvėje.
Toks balansas padeda išvengti perdegimo ir palaikyti emocinę sveikatą“, – pataria sveikatos specialistė.
Mityba – emocijų sąjungininkė
Pasak specialistės, mityba tiesiogiai veikia mūsų emocijas – apie 90 proc. serotonino, vadinamojo „laimės hormono“, gaminasi žarnyne.
„Valgydami įvairų, maistinėmis medžiagomis praturtintą maistą, pavyzdžiui, daugiau daržovių, uogų, vaisių, ankštinių, viso grūdo ir Omega-3 turinčių produktų, palaikome geresnę nuotaiką, stipriname imunitetą ir net lengviau įveikiame rudens keliamus iššūkius. Sveikatai palanki mityba taip pat padeda geriau miegoti ir turėti daugiau energijos“, – pastebi pašnekovė.
Greiti užkandžiai – praktiškas sprendimas
Rudens sezono darbotvarkėje ypač praverčia paprasti ir praktiški mitybos sprendimai – anot A.Kliukės, jie dažnai yra patys veiksmingiausi.
„Užkandžiai, kuriuos lengva paruošti, sumažina pagundą rinktis mažiau sveikatai palankius produktus. Jei turime kokybiškos duonos, galime per kelias minutes pasiruošti labai maistingą užkandį – su avokadu, lašiša, kiaušiniu ar daržovėmis. Tokie užkandžiai suteikia energijos, palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje ir padeda išvengti nuotaikų svyravimų“, – pastebi specialistė.
Duona – nepamainoma rutinos dalis
Anot pašnekovės, duona, o ypač – turinti daug skaidulų ir baltymų, gali tapti svarbia rutinos dalimi. Skaidulinės medžiagos padeda palaikyti gerą virškinamojo trakto veiklą, suteikia ilgiau trunkantį sotumo jausmą, o baltymai būtini raumenų masei, kaulų tvirtumui ir imunitetui palaikyti.
„Su duona galima greitai paruošti subalansuotą užkandį, sotų, maistingą patiekalą, kuris palaiko darbingumą ir nuotaiką dienos eigoje“, – pastebi A.Kliukė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.