Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė, docentė Eugenija Audronė Statkevičienė ne vieną dešimtmetį dirbo su miokardo infarktą patyrusiais ar išemine širdies liga sergančiais pacientais ir gali daug papasakoti šia tema. Didelę patirtį sukaupusi gydytoja dalijasi, kad dauguma ligonių į skyrių patekdavo greitosios pagalbos automobiliu arba atkeliaudavo iš kitų Lietuvos įstaigų.
Genetika ir širdies ligų rizika
E. A. Statkevičienė akcentuoja, jog infarkto rizikai didelę reikšmę turi genetika. Ji pateikė pavyzdį iš savo praktikos: „Sirgo motina, kuri turėjo keturis sūnus, iš jų trys – panašūs į motiną, vienas – į tėvą. Visi trys sūnūs vėliau su miokardo infarktu atsidūrė mūsų skyriuje.“ Šis pavyzdys iliustruoja genetinio paveldimumo svarbą vertinant širdies ligų riziką.
Profesijos, didinančios infarkto tikimybę
Nors daug kalbama apie cholesterolio, rūkymo ir padidėjusio kraujospūdžio pavojus širdies sveikatai, gydytoja atkreipė dėmesį į mažiau aptariamą veiksnį – profesijos įtaką. Jos dešimties metų praktikos duomenys atskleidė, kad miokardo infarktas dažniausiai ištinka:
- Pirmąja vieta – vairuotojus. Anot kardiologės, prie tradicinių rizikos faktorių prisideda trys papildomi veiksniai: vibracija, išmetamosios dujos ir nuolatinė įtampa dėl kitų eismo dalyvių. „Važiuodama taksi nenurimstu ir kiekvienam vairuotojui trumpai paaiškinu, kad jis privalo pasitikrinti širdį“, – sakė E. A. Statkevičienė.
- Antrąja vieta – suvirintojus.
- Trečiąja vieta – vadovaujančius darbuotojus.
Moterų grupėje kardiologė taip pat išskyrė kelias profesijas, kurių atstovės dažniau patiria infarktą:
- Pirmąja vieta – buhalteres.
- Antrąja vieta – architektes.
- Trečiąja vieta – menininkes.
„Į šituos kontingentus reikia atkreipti dėmesį. Šeimos gydytojams sakau, kad jei turite tokius pacientus, būtinai prašykite, jog jie ateitų išsitirti. Kraujagyslių susiaurėjimus fizinio krūvio metu mes galime pamatyti, o turimos metodikos leidžia jas išplėsti. Tada praktiškai neliks pagrindo įvykti miokardo infarktui“, – pabrėžė kardiologė.
Aukštas cholesterolis ir mitybos ypatumai
E. A. Statkevičienė mano, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų turi padidėjusį cholesterolį. Gydytoja paaiškino, kad lietuviai, būdami šiaurės tauta, genetiškai yra linkę turėti daugiau cholesterolio riebalų atsargų organizme. Vis dėlto, ji ragina nepanikuoti dėl griežtų dietų ir vaistų.
„Metų eigoje keitėsi požiūris į dietą. Reikia mums ir riebalų, kuriuose tirptų vitaminai, reikia ir kiaušinių, lašinių – mes daug juk nesuvalgysime lašinių. Apie riebią žuvį nekalbu, aišku, kad ji labai reikalinga“, – teigė kardiologė. Parenkant mitybos režimą ir skiriant vaistus, būtina atsižvelgti į šeimos ligos istoriją bei kitus rizikos veiksnius: rūkymą, stresą, hipertenziją.
Stresas – tylusis širdies priešas ir bendravimo stygius
Kardiologė pabrėžia, kad ūmius sveikatos sutrikimus gana dažnai sukelia stresas. Ji ragina stengtis atsisakyti stresinių minčių ir daugiau šypsotis vieni kitiems. Gydytoja pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje trūksta tarpusavio bendravimo, kurį dažnai keičia mobilieji telefonai.
„Jūs pažiūrėkite, aš įlipu į troleibusą, o kiekvienos močiutės, vyruko ar mergaitės rankose – mobilusis telefonas. Bendravimo nėra. Reikia jaunimą auklėti! Technologijos yra gerai, bet kai pas gydytoją į kabinetą ateina mama ir tėtis, vedini 3 metų mergaite, kuri visur lenda, žiūri, bet staiga nutyla, nebetrukdo apžiūrėti ligonio. Kas nutiko? Rankoje ji turi mobilų telefoną. Ji puikiai orientuojasi, sako: „Mama, tu man davei seną telefoną, aš noriu naujo telefono“. Mums reikia susigrąžinti tarpusavio bendravimą“, – ragino gydytoja.
„Mums reikia žmogiškos šilumos. Daugiau kalbėti reikia ne tik apie rūkymą, cholesterolį, hipertenziją, bet ir apie žmogiškuosius santykius“, – pridūrė E. A. Statkevičienė.
Šeimos santykių įtaka sveikimui
Gydytoja pasakojo per savo praktiką pastebėjusi, kad miokardo infarktą patyrę vyrai kartais prašo, kad žmonos jų nelankytų. Tokie vizitai, pasak jos, gali sukelti papildomą stresą ir sutrikdyti trapią ligonių sveikatą. Kardiologas, anot E. A. Statkevičienės, turi būti ir psichologas, įžvelgti šeimos santykių subtilybes.
„Niekada nepamiršiu dviejų brolių. Vienas buvo 2011 m. operuotas, šiuo metu yra išėjęs iš darbo, su šeima puikiai gyvena. Antras brolis taip pat buvo sirgęs trimis miokardo infarktais ir turėjo tokią įkyriai rūpestingą žmoną, kad, kaip bebūtų gaila, mes jo šiame pasaulyje nebeturime. Kiekvieno apsilankymo metu žmona išsakydavo visus negatyvius įspūdžius. Tarsi bendraudavo, o į kurią pusę? Bandžiau pasikalbėti su ta moterimi, bet kai kurių žmonių neperdirbsi“, – konstatavo kardiologė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.