Paslaptys, glūdinčios kraujyje: Kasdienis tyrimas, galintis atskleisti net vėžį!

Kiekvienam iš mūsų yra tekę atlikti kraujo tyrimą, tačiau ar tikrai žinome, ką jis atskleidžia? Šeimos gydytoja D. Berškienė pabrėžia, kad bendrasis (arba pilnas) kraujo tyrimas yra vienas svarbiausių diagnostikos įrankių, leidžiantis įvertinti bendrą organizmo būklę ir įtarti daugelį ligų – nuo paprastų infekcijų iki sudėtingų piktybinių susirgimų, tokių kaip kraujo vėžys.

Kas yra bendrasis kraujo tyrimas?

Šis tyrimas analizuoja kraujo ląstelių sudėtį: leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), hemoglobino kiekį kraujyje ir trombocitus (kraujo plokšteles), atsakingas už kraujo krešėjimą. Šių ląstelių skaičiaus ar formos pokyčiai gali signalizuoti apie infekcijas, mažakraujystę (anemiją), alergijas ar net rimtesnes kraujo ligas.

Daugiau nei tik skaičiai: Gydytojo įžvalgos apie kraujo tyrimus

„Kalbant apie kraujo tyrimus apskritai, reikia konkretizuoti, ko nori pacientas arba ko tikisi gydytojas. Būna, kad žmogus ateina ir sako: „Dariausi kraujo tyrimą, pažiūrėkite ten, viską matysite.“ Tačiau ne visada yra tai, ko pacientas tikisi, nes, paėmus kraujo mėginį, galima gauti labai daug įvairių rezultatų – tiek biocheminių medžiagų, tiek hormonų, tiek mikroelementų, metalų, vitaminų, jau minėtas kraujo ląsteles. Nebūna taip, jog, paėmę kraujo mėginį, matome viską – turime specialiai laboratorijoje atlikti norimos medžiagos tyrimą, norėdami sužinoti ligos diagnozę”, – paaiškino šeimos gydytoja D. Berškienė. Bendrasis kraujo tyrimas yra puikus startas, leidžiantis diferencijuoti, pavyzdžiui, bakterinę infekciją nuo virusinės ligos. Esant infekcijai, keičiasi baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis. Pagal šiuos pakitimus gydytojas sprendžia apie infekcijos tipą, stiprumą ir organizmo reakciją.

Kada ir kaip dažnai tirtis kraują?

Profilaktiniai kraujo tyrimai rekomenduojami reguliariai: mažiems, sveikiems vaikams – kartą per metus, vyresniems – kartą per dvejus metus. Suaugusiems iki 50 metų patariama atlikti pilną kraujo tyrimą bent kartą per metus ar dvejus.

Jei jaučiami negalavimai, tokie kaip skausmas, karščiavimas ar kiti simptomai, tyrimas atliekamas nedelsiant. Svarbu žinoti, kad stresas, įtampa, peršalimas ar gausus valgis gali iškreipti rezultatus, todėl profilaktinis tyrimas turėtų būti atliekamas pirmoje dienos pusėje, geriausia – ryte, vengiant minėtų veiksnių. „Ar mes kraujyje matome tam tikrus pokyčius, jei žmogus vartoja vaistus? Taip. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja tam tikrus hormoninius vaistus, kraujyje galime matyti padidėjusį leukocitų kiekį. Todėl gydytojas, vertindamas paciento kraujo tyrimo atsakymus, atsižvelgia į tai, kokius vaistus jis vartoja”, – kalbėjo gydytoja D. Berškienė.

Svarbiausi kraujo tyrimo rodikliai ir jų reikšmė

Vertinant paciento bendro kraujo tyrimo atsakymus, ypatingas dėmesys skiriamas leukocitams, eritrocitams ir trombocitams.

Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai): Mažakraujystės paslaptys

Eritrocitai – ląstelės, pernešančios hemoglobiną (cheminę medžiagą, kuri yra prisijungusi deguonį). „Žmogui įkvepiant, į organizmą patekęs oras prasiskverbia pro kvėpavimo alveolių membraną, patenka į kraujotaką, tuomet hemoglobinas su prijungtu deguonimi nešioja kraują po visus audinius ir juos maitina. Taigi, vertindami raudonąjį kraują, matome, ar nėra mažakraujystės arba anemijos, kuri gali būti įvairios kilmės: geležies stokos, folio rūgšties stokos, vitamino B12 stokos ir kt., – pasakojo šeimos gydytoja. – Pagal tam tikrus gretutinius rodiklius numanome, kokios kilmės gali būti mažakraujystė, tuomet, esant poreikiui, atliekami papildomi biocheminiai tyrimai, pavyzdžiui, feritino kiekio arba folio rūgšties koncentracijos nustatymas kraujyje.” Vertinant eritrocitų dydį ir tūrio pasiskirstymą, gydytojas sprendžia, ar tai nėra įgimta talasemija (itin reta anemijos rūšis) arba kita piktybinė anemija. Tad raudonųjų kraujo kūnelių tyrimas, gydytojos D. Berškienės teigimu, yra labai informatyvus. Pagal jį dažnai vertinami tokie paciento nusiskundimai kaip bendras silpnumas, energijos stoka, negalėjimas susikaupti, prastas miegas, „neramios kojos“ ir pan.

Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): Infekcijos ir vėžio indikatoriai

Leukocitai – tai neutrofilai, kurių kiekis paprastai padidėja esant bakterinei infekcijai; limfocitai ir monocitai, kurių kiekis padidėja esant virusinei infekcijai, bei eozinofilai, kurie paprastai rodo alergiją. Leukemiją, arba kraujo vėžį, anot specialistės, galima įtarti, kai kraujyje randama labai daug vienos rūšies leukocitų, tad bendras kraujo tyrimas šiais atvejais taip pat labai informatyvus.

Trombocitai (kraujo plokštelės): Krešėjimo ir kepenų sveikatos rodikliai

Trombocitai – tai kraujo plokštelės, kurios sudaro krešulį ir sustabdo kraujavimą. Trombocitų kiekio vertinimas taip pat gydytojui gali nurodyti tam tikras ligas, pavyzdžiui, kepenų (mat trombocitai gaminasi kepenyse).

Kraujo tyrimų normos: Ką žinoti?

• Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje: 4,0–9,0 × 10⁹/l.
• Trombocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje: 150–400 × 10⁹/l.
• Hemoglobino norma: vyrams – 130–160 g/l, moterims – 120–150 g/l. Vaikams normos kinta priklausomai nuo amžiaus.

Pasak gydytojos, būna atvejų, jog paciento kraujo tyrimo rodikliai atitinka normas, tačiau jis skundžiasi, jog vargina silpnumas, energijos trūkumas, pykinimas – tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, norint patikslinti šiuos simptomus. Net jei ir sužinojote, jog kai kurie kraujo tyrimo rodikliai neatitinka normos, šeimos gydytoja pataria neišsigąsti ir neprisigalvoti nebūtų diagnozių, geriau apie savo nuogąstavimus papasakoti gydytojui.

Pasirengimas kraujo tyrimui: Tikslūs rezultatai – jūsų rankose

Kraujo tyrimai vertinami individualiai ir, pasak šeimos gydytojos D. Berškienės, gali priklausyti nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojančių žmonių organizme dažnai būna padidėjęs hemoglobino kiekis, taip pat gali būti didesnis eritrocitų ir hematokrito kiekis. „Stresas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams. Pavyzdžiui, jei žmogus yra įsitempęs ar pastaruoju metu išgyveno stiprų stresą, jo kraujyje gali sumažėti eozinofilų kiekis. Būna atvejų, kai šių ląstelių skaičius ir padidėja, bet nebūtinai tai rodys alergiją. Kraujo tyrimų atsakymai turėtų būti vertinami pasigilinus į paciento savijautą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir kt. Aš ir mano kolegos, šeimos gydytojai visuomet papildomai užduodame pacientui klausimų, jei matome nuokrypius nuo normos”, – sakė gydytoja D. Berškienė.

Šeimos gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, norint gauti kuo tikslesnius rezultatus:

• Patariama 12 val. nevalgyti ir negerti jokių skysčių (galima tik vandenį).
• Iki tyrimo geriau nesportuoti.
• Nerūkyti.
• Nestresuoti.
• Jei yra paskirti vaistai lėtinei ligai gydyti, patariama nenutraukti jų vartojimo, tačiau prieš kraujo tyrimą pacientas apie tai turėtų pranešti savo gydytojui.