Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje diegiamas reikšmingas kokybinis žingsnis, skirtas efektyvesniam širdies ir kraujagyslių ligų gydymui. Europos Sąjungos finansuojamas „Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomasis projektas“ įgyvendinamas bendradarbiaujant Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms ir Respublikinei Šiaulių ligoninei.
Šios sistemos diegimo iniciatorius, tuometinis Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas prof. Giedrius Davidavičius, pabrėžia, kad ji leis pacientams gauti kokybiškesnę, tikslesnę ir greitesnę pagalbą. Tai ypač aktualu sergantiesiems miokardo infarktu su ST segmento pakilimu (STEMI) – būkle, kai efektyviausias gydymas turi būti suteiktas per pirmąsias dvi valandas nuo simptomų pradžios.
Sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė teigia: „Lietuva – viena pirmųjų šalių, įsijungusių į šį Europos kardiologų draugijos inicijuotą projektą. Jame dalyvauja trys šalies ligoninės. Tarptautiniu mastu patvirtinti kokybės rodikliai bus automatiškai renkami ir skaitmenizuojami, ko nebuvo daroma iki šiol.“
Vienas iš svarbiausių sistemos stebimų rodiklių – laiko intervalas, per kurį pacientui suteikiama skubi pagalba. Duomenų rinkimas ir skaitmenizavimas leis nuolat tobulinti skubios pagalbos organizavimą, matyti paslaugos kokybės rodiklius realiuoju laiku, standartizuoti darbo procesus ir didinti paslaugų teikimo skaidrumą.
Kas yra miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (STEMI)?
Miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (angl. STEMI) – tai viena pavojingiausių ūmių širdies infarkto formų. Ji pasireiškia staiga užsikimšus širdies kraujagyslei, dėl ko dalis širdies raumens negauna deguonies, o elektrokardiogramoje (EKG) matomas būdingas ST segmento pakilimas.
Kardiologijos ir angiologijos centro Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Giedrius Navickas aiškina: „Ši būklė reikalauja ypač skubios pagalbos – efektyviausia, kai kraujotaka atkuriama per pirmąsias 1–2 valandas nuo simptomų pradžios, atliekant intervencinę procedūrą. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti širdies raumenį ir išvengti sunkių komplikacijų ar mirties.“
Pasak G. Navicko, efektyvi pagalba turi būti suteikta per pirmąsias dvi valandas, todėl pacientai iš atokesnių regionų, pavyzdžiui, Visagino, Ignalinos ar Zarasų, turėtų būti kuo greičiau nugabenti tiesiai į specializuotas ligonines, tokias kaip Santaros klinikos, be papildomų sustojimų.
Išankstinis žinojimas apie paciento būklę leidžia sklandžiai ir greitai organizuoti pagalbą.
Kaip veikia naujoji sistema?
Kai pacientui, ypač regionuose, prireikia skubios pagalbos, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada atlikusi pirminį ištyrimą ir EKG įrašą galės realiuoju laiku kreiptis į Santaros klinikų kardiologus. Prisijungę prie sistemos, kardiologai iš anksto matys paciento būklės duomenis bei EKG įrašą. Tai suteikia galimybę nuotoliniu būdu įvertinti paciento būklę dar iki atvykimo į ligoninę, priimti sprendimus dėl tolimesnio gydymo ir pasiruošti galimoms intervencinėms procedūroms.
Kardiologijos ir angiologijos centro Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus gydytojas intervencinis kardiologas Vytautas Abraitis pabrėžia išankstinio informacijos turėjimo svarbą: „Išankstinis žinojimas apie paciento būklę leidžia planuoti pasiruošimą intervencinėms procedūroms. Savaitgaliais ypač aktualu laiku sutelkti personalą, o darbo dienomis – tinkamai suplanuoti operacinių darbo grafiką. Išankstinė informacija leidžia efektyviau suplanuoti pagalbą, kad ji būtų suteikta kuo greičiau.“
Be to, anot gydytojo, naujoji sistema atveria galimybes GMP brigadų sveikatos priežiūros specialistams neaiškiais atvejais pasikonsultuoti tiesiogiai su Santaros klinikų kardiologu, taip išvengiant ankstyvos diagnostikos klaidų.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Dispečerinės ir GMP brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas akcentuoja, kad pavyko įdiegti prisijungimą prie GMP informacinės sistemos, todėl kardiologai galės realiuoju laiku matyti atvykstančio paciento duomenis ir kardiogramą. „Tai labai svarbu, nes kardiograma gali būti neinformatyvi, o mažesnę patirtį turintys GMP darbuotojai turės galimybę pasikonsultuoti su Santaros klinikų gydytojais kardiologais. Tai leis išvengti diagnostinių klaidų ir pagerins pacientų išgyvenamumo rodiklius“, – teigia I. Lukaševas.
Apie „EuroHeart“ projektą
„EuroHeart“ – tai tarptautinė iniciatyva, vienijanti šalis, kurios kuria ir palaiko nacionalinius širdies ligų gydymo registrus, remiantis bendrais, standartizuotais duomenimis. Šie registrai leidžia ne tik stebėti gydymo kokybę nacionaliniu lygmeniu, bet ir lyginti rezultatus tarp skirtingų Europos šalių, skatinant pažangą ir žinių mainus.
Bandomojo projekto metu, atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos sukurtos bendradarbiavimo platformos „EuroHeart“ standartą, bus parengtas standartizuotas, išsamus rodiklių rinkinys, sukurti įrankiai, įgalinantys detalią realaus laiko duomenų analizę. Tai leis pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų valdymo situaciją šalyje. Šiuo metu „EuroHeart“ tinklui priklauso 14 šalių, įskaitant Švediją, Nyderlandus, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Portugaliją ir Rumuniją.
Lietuvos įsitraukimas į „EuroHeart“ žymi reikšmingą žingsnį siekiant aukštesnės širdies ir kraujagyslių ligų priežiūros kokybės mūsų šalyje. Prisijungdama prie šio tinklo, Lietuva aktyviai įsitraukia į bendras Europos pastangas gerinti širdies ligų priežiūrą, grįstą duomenų analize, tarptautiniu bendradarbiavimu ir nuolatiniu kokybės gerinimu. Tokia iniciatyva sutrumpina laiką iki būtinos intervencijos, tai gerina pacientų išeitis – sumažina komplikacijų, negalios ir mirštamumo riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.