Lietuvoje stebimas kraupus mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gerokai viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Šie skaičiai kelia didelį nerimą medikams, kurie atvirai kritikuoja šalies sveikatos apsaugos sistemą ir jos požiūrį į kardiologijos finansavimą bei inovacijų diegimą.
Šokiruojanti Lietuvos statistika ir kritika SAM
„Skaičius – tikrai šokiruojantis“, – apie padėtį kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė. Anot jos, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje net keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Taip pat liūdina faktas, kad sveiko gyvenimo trukmė mūsų šalyje yra aštuoneriais metais trumpesnė nei ES.
Aukštą sergamumą širdies ligomis lemia daugybė priežasčių, tarp kurių ir sisteminės bėdos. „Tikrai nėra vien tas pacientas kaltas, kad susirgo širdies ir kraujagyslių liga. Manau, kad priežastys yra įvairios. Viena, Lietuvoje yra didelis rizikos veiksnių paplitimas: rūkome, turime aukštą cholesterolį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą. Antra, yra dideli netolygumai tarp regionų. Skiriasi gydytojų, slaugytojų skaičiai, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“, – dėstė S. Glaveckaitė. Ji pabrėžė, kad šalyje ypač trūksta slaugytojų, o ateityje situacija gali tik pablogėti.
Kardiologė atvirai kritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nepakankamo finansavimo širdies ligų problemoms spręsti. „Matome, kad atsiliekame nuo Europos ir net nuo Baltijos šalių, diegdami inovacijas širdies ir kraujagyslių srityje. Mes neturime minimaliai invazyvių galimybių koreguoti tam tikras vožtuvų, struktūrines širdies ligas. Mes neturime kompensacijų arba labai sunkiai ją gauname inovatyviems vaistams. Net ir lyderiaujančiose ligoninėse neturime diagnostinių metodų, kurie turėtų būti“, – skundėsi S. Glaveckaitė. Pasak jos, 2019 metais vieno Lietuvos gyventojo sveikatos priežiūrai buvo skirta 1800 eurų, palyginti su 3500 eurų ES vidurkiu.
Prevencija, vaistų prieinamumas ir pacientų eilės
Kauno klinikų gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė akcentuoja, kad problemų kelia širdies ligoms skirtų vaistų prieinamumas ir nuolat kintantis kompensuojamų medikamentų sąrašas.
Be to, būtinas didesnis dėmesys ligų prevencijai. „Sveikos gyvensenos mokyti turime pradėti labai anksti. Greičiausiai jau nuo darželio laikų. Iš kitos pusės, antrinei prevencijai labai svarbus yra pacientų mokymas, švietimas. Visiems teikiame tą žinią, kaip reikia laikytis paskirtų vaistų vartojimo. Bet, manyčiau, mūsų žmonėms per sunku laiku pasiekti gydytoją kardiologą“, – pabrėžė O. Dobilienė, atkreipdama dėmesį į ilgėjančias eiles pas specialistus.
Cholesterolio svarba ir savimonės trūkumas
Lietuvoje jau daugelį metų veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Gintarė Šakalytė atskleidžia nerimą keliančius duomenis: šioje amžiaus grupėje stebimi ypatingai aukšti dislipidemijos skaičiai – apie 90 proc. žmonių turi per dideles lipidų vertes, o apie 60 proc. – didelį kraujospūdį. Taip pat dažnai pasitaiko nutukimo ir gliukozės apykaitos sutrikimų.
Epidemiologiniai tyrimai, atliekami Kauno mieste nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, patvirtina aukštą širdies ligų rizikos veiksnių paplitimą. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra lipidų apykaitos sutrikimai (aukštas cholesterolis), dažnėjantis diabetas ir arterinė hipertenzija. Profesorės teigimu, nustačius rizikos veiksnius, dažnai nesiimama pakankamų priemonių, todėl liga progresuoja iki sunkių formų.
„Jeigu žmogus serga aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga, jeigu jis jau sirgo miokardo infarktu, tai jo lipidų vertės turi būti ypatingai žemos. Pacientas privalo žinoti savo kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį“, – pabrėžė G. Šakalytė. Didelė problema – pacientų savimonės trūkumas. Daugelis nežino savo cholesterolio lygio ar tikslinių verčių. Mokslu grįsti tyrimai rodo, kad gyvensenos pokyčių pakanka tik sveikam žmogui, tačiau sergant liga neįmanoma veiksmingai gydyti be vaistų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.