Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas pabrėžia, kad laiku pastebėjus šią klastingą ligą, šiuolaikiniai medicinos metodai leidžia sėkmingai užkirsti jai kelią ir pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.
Ankstyvoji diagnostika: kada kreiptis ir kokie tyrimai atliekami?
Gydytojas M. Šatkauskas teigia, kad moterys, o kartais ir vyrai, onkologinę krūties ligą gali pastebėti patys. Tačiau kaip ši liga diagnozuojama medicinos įstaigoje? Krūties vėžio diagnostika priklauso nuo amžiaus. Jaunoms moterims tyrimus rekomenduojama pradėti nuo echoskopijos, nes jų tankus liaukinis audinys mamogramose gali būti neaiškus. Vyresnėms moterims (nuo 50 iki 70 metų) skiriamos profilaktinės krūties vėžio patikros programos, kuriose kas dvejus metus atliekamos mamografijos.
Įtarus krūties audinio pakitimų, atliekami papildomi diagnostikos metodai. Jei echoskopijos metu aptinkamas darinys, gali būti atliekama mamografija. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra galimybė atlikti ir krūtų magnetinio rezonanso tyrimą, kuris suteikia labai daug informacijos. Kaip ir visų vėžio tyrimų atveju, galutinis diagnostikos etapas yra biopsija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pačios moters apčiuopos būdu aptiktas darinys nebūtinai reiškia vėžį, tačiau būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus ir nustatyti jo kilmę.
Krūties vėžio gydymas: nuo radikalių operacijų iki krūtį tausojančių metodų
Istoriškai, iki 1980–1990 metų, diagnozavus krūties vėžį, beveik visada tekdavo šalinti visą krūtį. Tačiau nuo 1995–2000 metų krūtį tausojančių operacijų skaičius sparčiai augo, kai kuriose klinikose siekdamas 80 ir daugiau procentų. Tiesa, pradėjus taikyti krūtų ligų diagnostikai magnetinio rezonanso tyrimą, tausojančių operacijų procentas vėl šiek tiek sumažėjo. Taip nutiko todėl, kad magnetinis rezonansas leidžia aptikti daug multižidininių vėžių, kurie kitais tyrimų metodais lieka nepastebėti.
Pavyzdžiui, jei aptinkamas vienas apie 2 cm auglys, o magnetinis rezonansas parodo, kad kitoje krūties vietoje yra dar smulkių židinių, tai keičia operacijos taktiką. Šiais laikais, ypač jaunoms moterims, esant multižidininiam vėžiui arba nustačius BRCA-1, BRCA-2 genų mutacijas (kai rizika susirgti ir kitos krūties vėžiu yra labai didelė), atliekamos mastektomijos ir krūtis atstatoma iš karto.
Krūties atkūrimo galimybės ir valstybės parama
Krūties atstatymo operacijos yra dviejų rūšių: atstatymas savais audiniais arba implantais. Metodo pasirinkimas priklauso nuo pacientės anatomijos – kūno sandaros, krūties formos ir dydžio. Nuo praėjusių metų sausio mėnesio Valstybinei ligonių kasai pradėjus kompensuoti krūtų implantus ligoninėms, krūties atstatymo problemų gerokai sumažėjo. Jei krūtis buvo pašalinta prieš metus, penkis ar dešimt metų, iš pradžių dedamas espanderis, kurio pagalba oda ištempiama. Pasiekus norimą tūrį, espanderis išimamas ir dedamas implantas. Espanderio pirkimą taip pat kompensuoja ligonių kasos. Šios operacijos sėkmingai atliekamos ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Mikrokalcinatai ir gerybiniai dariniai: kada sunerimti?
Kalcinatai krūtyse dažniausiai aptinkami atliekant mamogramos tyrimą. Yra du tipai – gerybiniai ir piktybiniai. Jei kalcinatai yra pavieniai ir stambūs, jie krūties vėžio rizikos nedidina ir vėžys nesiformuoja. Tačiau jei kalcinatai yra smulkūs ir lokalizuoti vienoje vietoje, būtina atlikti biopsiją. Tai vadinama stereotaksine biopsija, nes echoskopu kalcinatus įžiūrėti yra labai sudėtinga, dažniausiai jų nesimato. Nustačius piktybinį naviką, reikalinga operacija, kurios metu, prieš tai įvedus vielutę, pašalinama tiksli paveikta sritis.
Krūtyje taip pat gali būti ir gerybinių navikų, tokių kaip intraduktalinės papilomos (gerybinės išaugos į latakėlių spindį) ir fibroadenomos. Jos gali užaugti gana didelės, iki centimetro ar dviejų, ir čiuopiasi kaip tikras navikas. Todėl prieš operuojant būtina įsitikinti, kad tai papiloma, o ne karcinoma, atliekant biopsijas. Gydytojai rekomenduoja šalinti šiuos darinius, kad ateityje nekiltų problemų. Vis dėlto, yra ir gerybinių krūties darinių, kurių operuoti nereikia, pavyzdžiui, cistos – dažniausiai diagnozuojama krūtų patologija. Jos gali būti nuo 3 mm iki 4–5 cm. Dideles, apčiuopiamas cistas echoskopo kontrolėje galima nupunktuoti, plona adata ištraukiant jų turinį.
Limfmazgių tyrimai ir šalinimas: kodėl tai svarbu?
Nustačius krūties vėžį, atliekami išsamūs tyrimai siekiant nustatyti, ar nėra metastazių. Echoskopu ir kompiuteriniu tomografu tiriamos pažastys, poraktikauliniai, viršraktikauliniai limfmazgiai bei vidaus organai. Jei limfmazgiai atrodo švarūs, nepažeisti vėžio, atliekama tik sarginio limfmazgio biopsija. Sarginis limfmazgis yra tas, kuris pirmas surenka limfą iš auglio pažeistos krūties vietos. Operacijos metu jis pašalinamas ir atliekamas skubusis ištyrimas, trunkantis iki 30 minučių. Operacija sustabdoma laukiant atsakymo. Jei patologai patvirtina, kad sarginis limfmazgis yra švarus, kiti limfmazgiai nešalinami. Tačiau aptikus metastazę, ypač makro metastazę (didesnę nei dviejų milimetrų), rekomenduojama šalinti visus pažasties limfmazgius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.