Žmogaus organizmas – tai stulbinantis gamtos kūrinys, kurio net 70 procentų sudaro vanduo. Motinų įsčiose savo gyvenimą pradedame su dar didesniu jo kiekiu – net 99 procentais, tačiau senatvėje šis skaičius sumažėja iki maždaug 55 procentų. Todėl drąsiai galima teigti, kad senėjimas iš esmės yra vandens netekimo procesas, turintis reikšmingos įtakos mūsų savijautai ir sveikatai.
Vandens trūkumo pasekmės organizmui
Atsižvelgiant į vandens kiekį gyvybiškai svarbiuose organuose, nesunku nuspėti, kokias pasekmes sukelia nuolatinis skysčių trūkumas. Šiuo atveju svarbu ne tik tai, kiek skysčių gauna organizmas, bet ir kiek jų pašalina. Organizmas netenka skysčių ne tik per inkstus su šlapimu (apie 48 proc.), bet ir intensyviai prakaituodamas (apie 34 proc. vandens).
Skysčių netekimas ir vandens poreikis labai priklauso nuo aplinkos klimato, metų laiko ir fizinio krūvio. Vos 2 procentų skysčių netekimas gali padidinti kraujo klampumą, sutrikdyti audinių aprūpinimą deguonimi ir energija. Į šiuos pokyčius organizmas reaguoja troškuliu. Tačiau reikėtų žinoti, kad pajutus troškulį, organizmui vandens jau trūksta. Kritiniais atvejais, netekus 12 procentų skysčių, būtina medicininė pagalba, o netekus 20 procentų – žmogus miršta.
Vanduo – raktas į detoksikaciją ir ligų prevenciją
Kasdien į mūsų organizmą patenka įvairių toksinų su maistu, buitine chemija ir kosmetika. Svarbu tai, kad didžioji jų dalis tirpsta riebaluose ir kaupiasi riebaliniame audinyje. Kuo daugiau žmogus turi riebalų, tuo didesnė tikimybė, kad jame kaupsis daugiau toksinų. Net galvos smegenys, turinčios riebalų, yra pažeidžiamos – čia susikaupę toksinai gali atverti kelią tokioms sunkioms ligoms kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos.
Detoksikacija yra sudėtingas procesas. Nuodai pašalinami iš organizmo, kai jie pavirsta vandeniu. Tai vyksta dviem etapais: riebaluose tirpstantys toksinai iš pradžių tampa tarpiniu produktu, o vėliau pavirsta vandeniu ir yra pašalinami. Labai svarbu, kad aktyvus būtų antrasis etapas, nes tarpiniai produktai neretai būna nuodingesni už pirminius nuodus.
Tačiau be pakankamo vandens kiekio šis riebalų tirpimo procesas nevyksta, ir toksinai lieka organizme.
Kiek ir kaip gerti vandenį kasdien?
Mokslininkų skaičiavimais, kiekvienam kilogramui kūno svorio vidutiniškai reikia apie 30 miligramų švaraus vandens. Taigi, 50 kilogramų sveriantiems asmenims paros norma yra pusantro litro. Kuo didesnis svoris, tuo daugiau vandens reikia. Nors tam tikrą vandens kiekį gauname su arbata, sriuba ir maistu, pusantro litro yra būtinas minimumas.
Karštu oru, intensyviai sportuojant, lankantis pirtyje ar dirbant kenksmingomis sąlygomis, vandens poreikis išauga. Patartina vandenį gerti ne dideliais kiekiais, o po truputį, per visą dieną. Taip jis veiksmingiau įsiskverbia į ląsteles. Atsikėlus ryte, naudinga išgerti stiklinę šilto, parūgštinto vandens, pavyzdžiui, su citrinos griežinėliu – tai padeda pažadinti ir galvos smegenis bei pristabdo organizmo rūgštėjimą, kurį sukelia toksinų sankaupos.
Paskutinę vandens stiklinę rekomenduojama išgerti ne vėliau kaip dvi valandos iki miego, kad išvengtumėte nereikalingų kėlimųsi naktį. Be to, norint užtikrinti gerą virškinimą, tarp valgymo ir vandens gėrimo reikėtų daryti pertrauką: gerti 15–30 minučių prieš valgį ir 45–60 minučių po valgio. Kuo sunkesnis ir sotesnis maistas, ypač suvartota mėsa, tuo ilgesnė turėtų būti ši pertrauka.
Kavos įtaka ir troškulio signalai
Daugelis dieną pradeda nuo kavos, tačiau šis populiarus gėrimas skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl geriant kavą, vandens pašalinama daugiau nei suvartojama. Be to, kava turi toksinų, todėl organizmo valymui reikia išgerti daugiau vandens nei įprastai – vienas kavos puodelis reikalauja papildomos stiklinės vandens prie dienos normos.
Paplitusi nuomonė, kad organizmas pats žino, kiek jam reikia vandens, ir gerti reikia tik pajutus troškulį, yra klaidinga. Troškulys – tai jau pagalbos šauksmas, signalizuojantis apie vandens trūkumą organizme. Dažnai žmonės troškulį supainioja su alkiu ir užuot išgėrę vandens, puola prie maisto. Vyresnio amžiaus žmonėms skysčių netekimo pojūtis sumažėja, todėl jie gali nejausti troškulio. Dėl to nereikėtų pasikliauti vien organizmo „išmintingumu“, o įprasti gerti vandenį po truputį ir nuolat.
Perteklinis vandens vartojimas ir jo rizika
Nors vanduo gyvybiškai svarbus, per didelis jo kiekis taip pat gali pakenkti. Jei geriate labai daug vandens, gydytojas gali rekomenduoti pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, nes tai gali būti diabeto požymis. Net jei diabeto nėra ir inkstų funkcija gera, reikėtų būti atsargiems. Geriant daug vandens (ypač ne mineralinio), pašalinama daug druskų, atsiranda natrio ir kalio stygius, o tai gali neigiamai paveikti galvos smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.
Vis dėlto, yra asmenų, kuriems būtina gerti daugiau vandens nei vidutinė norma. Tai ypač aktualu tiems, kurie nuolat susiduria su nuodingomis medžiagomis, pavyzdžiui, rūkaliams ar dirbantiems su mineralinėmis trąšomis ir buitinės chemijos priemonėmis. Didesnio vandens kiekio reikia ir sergant, vartojant antibiotikus bei kitus vaistus, arba atliekant detoksikacijos procedūras.
Kokį vandenį rinktis?
Vandens kokybė yra itin svarbi. Geriausia rinktis vandenį iš stiklinio butelio, nes plastikas, ypač esant aukštesnei nei 25 laipsnių temperatūrai, gali išskirti nuodingas ir net kancerogenines medžiagas, skatinančias vėžinių ligų vystymąsi. Namų sąlygomis kaitinti vandenį iš čiaupo, leisti jam nusistovėti ar filtruoti nėra veiksmingiausi būdai visiems teršalams pašalinti. Pakartotinai virtas vanduo, ypač plastikiniuose arbatinukuose, netgi gali tapti pavojingas.
Specialistų teigimu, vienas tinkamų variantų – užšaldytas vanduo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad atšildyto vandens negalima ilgai laikyti, nes jis praranda naudingąsias savybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.