Naujausias išsamus tyrimas atskleidė intriguojančius faktus apie augalinės kilmės mitybos poveikį mūsų sveikatai. Mokslininkai patvirtina, kad toks mitybos būdas gali reikšmingai sumažinti bendrojo cholesterolio kiekį ir arterijas blokuojančių lipoproteinų koncentraciją, kartu prisidėdamas prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo. Šis atradimas yra itin svarbus, turint omenyje, kad tinkama mityba gali tapti efektyvia prevencine priemone prieš daugelį širdies ligų.
Augalinės dietos poveikis cholesterolio kiekiui
Metatyrimo, apjungusio trisdešimties skirtingų studijų rezultatus nuo 1980 iki 2022 metų, metu nustatyta, kad reguliarus augalinės mitybos laikymasis padeda 7 procentais sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį. Dar svarbiau – arterijas blokuojančių mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekis sumažėja net 14 procentų. Mokslininkai teigia, jog ilgalaikė, bent penkerius metus trunkanti, augalinė dieta gali ženkliai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame moksliniame žurnale „European Heart Journal“.
Kardiologė dr. Ruth Frikke-Schmidt, viena pagrindinių tyrimo autorių, pabrėžia, kad nors cholesterolis dažnai siejamas su neigiamais padariniais, jis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmo funkcijoms:
„Cholesterolis yra gyvybiškai svarbus, pavyzdžiui, ląstelių membranoms, tulžiai ir hormonams.“
Vis dėlto, ji perspėja apie šiuolaikinės, vakarietiškos dietos keliamus pavojus:
„Tačiau tradicinėje vakarietiškoje dietoje yra per daug cholesterolio. Tai lemia aukštą jo koncentraciją kraujo plazmoje, dėl kurios padidėja aterosklerozės bei širdies smūgių rizika. Augalinės dietos, turinčios mažiau cholesterolio, puikiai patenkina organizmo poreikius.“
Cholesterolio mechanizmai ir DTL, MTL reikšmė
Lipoproteinai – tai riebalų (lipidų) ir baltymų junginiai, kuriuose esantys lipidai apima cholesterolį ir trigliceridus. Skiriami du pagrindiniai cholesterolio tipai: didelio tankio lipoproteinai (DTL), dažnai vadinami „geruoju“ cholesteroliu, kurie padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, ir mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurių perteklius, atvirkščiai, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
R. Frikke-Schmidt taip pat atkreipė dėmesį, kad vegetariška ir veganiška mityba skatina kepenis gaminti daugiau MTL receptorių, leidžiančių kūnui efektyviau šalinti cholesterolį iš kraujotakos. Kardiologas Yu-Ming Ni, nedalyvavęs tyrime, pastebėjo, kad nors bendras cholesterolio lygis sumažėjo ne itin dramatiškai, „ypač stebina cholesterolio apoB (apolipoproteino B) kiekio sumažėjimas.“ Anot jo, tai svarbu, nes „šios dalelės, pagal kai kuriuos tyrimus, tiksliau nustato kai kurių pacientų širdies ir kraujagyslių riziką.“
Mityba ir vaistai: svarbus niuansas
Svarbu suprasti, kad didžiąją dalį cholesterolio – apie 80 procentų – organizmas pasigamina pats, o likusi dalis gaunama su maistu. Dėl šios priežasties cholesterolio gamybą kontroliuojantys vaistai, tokie kaip statinai, išlieka itin svarbūs, ypač pacientams, kuriems yra padidėjusi rizika. Kardiologas Devinas Kehlas pabrėžia:
„Tačiau augalinė mityba neturėtų būti laikoma cholesterolio kiekį mažinančių vaistų pakaitalu, ypač, kai juos skiria kardiologas.“
Nors augalinė dieta ir yra veiksminga, jos efektyvumas mažinant širdies ligų riziką yra maždaug tris kartus mažesnis už vaistų, tokių kaip statinai, veiksmingumą. Vis dėlto, D. Kehlas teigia, kad naujas tyrimas papildo jau esamus įrodymus, patvirtindamas, kad sočiųjų riebalų mažinimas padeda subalansuoti cholesterolio kiekį organizme.
Cholesterolio kelias organizme ir tulžies vaidmuo
Cholesterolį gamina kepenys, o vaistai, tokie kaip statinai, slopina šią gamybą. Cholesterolis kaupiasi tulžies pūslėje kaip tulžis, kuri, pasak kardiologo Y. Ni, veikia kaip „mūsų organizmo muilas“. Valgant gaminasi hormonai, kurie paskatina tulžies išskyrimą į žarnyną. Tulžis surenka maiste esančius riebalus, padeda juos virškinti ir leidžia įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Vėliau dalis cholesterolio pasisavinama virškinamajame trakte, o likusi dalis pasišalina iš organizmo su išmatomis. „Mes kiekvieną dieną „perdirbame“ labai didelį pagaminto cholesterolio kiekį“, – pridūrė Y. Ni.
Plati augalinės mitybos nauda: nuo širdies iki klimato
Be teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į dar vieną reikšmingą augalinės mitybos privalumą – indėlį į kovą su klimato kaita. R. Frikke-Schmidt cituoja Kopenhagos technikos universiteto Mitybos instituto skaičiavimus, kurie rodo, kad ribojant mėsos produktų vartojimą, poveikį klimatui galima sumažinti 20–35 procentais, o visiškai jos atsisakius – net 45–50 procentų. Šie skaičiavimai apima žemės, vandens ir kitų išteklių naudojimą, pabrėžiant tvaresnio maisto pasirinkimo svarbą.
Galiausiai, Y. Ni akcentuoja, kad norint pasiekti gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą bei kontroliuoti cholesterolį, reikia laikytis aštuonių Amerikos širdies asociacijos rekomendacijų, kurios apima ne tik mitybą, bet ir fizinį aktyvumą, streso valdymą bei kokybišką miegą. Augalinė mityba, anot R. Frikke-Schmidt, yra ne tik sveikatos, bet ir aplinkosaugos įrankis, galintis pakeisti maisto pramonę ir sumažinti ligų naštą visame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.