Storosios žarnos vėžys – viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų visame pasaulyje, tačiau kartu ir viena geriausiai pasiduodančių gydymui virškinamojo trakto piktybinių navikų. Didžiausia sėkmės tikimybė priklauso nuo ligos stadijos: diagnozavus I–II stadijų vėžį, tikėtina, kad iki 90 procentų pacientų pasveiks. Ankstyva diagnostika ir savalaikis kreipimasis į gydytoją yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užbėgti ligai už akių ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Kaip atpažinti klastingus simptomus?
Storosios žarnos vėžys neturi specifinių, tik jam būdingų simptomų, todėl būtina atkreipti dėmesį į subtilius kūno pokyčius. Vienas iš pradinių signalų gali būti tuštinimosi funkcijos pasikeitimas: žmogus, pripratęs prie savo žarnyno ritmo, pamažu pastebi nepaaiškinamus pokyčius. Tai gali būti vidurių pūtimas, protarpiais pasikartojantis viduriavimas ar užkietėjimas. Jei vėžys yra kairėje gaubtinės storosios žarnos pusėje ar tiesiojoje žarnoje, dažnai pastebimas kraujas išmatose.
Dešinės storosios gaubtinės žarnos dalies vėžys neretai pasižymi slaptesne eiga, pasireiškiantis bendru silpnumu ar mažakraujyste. Kartais, nesant jokių kitų negalavimų, pacientas gali apčiuopti darinį dešinėje pilvo pusėje, ypač tai būdinga vyresnio amžiaus ir neturintiems antsvorio asmenims. Ligai vystantis, gali atsirasti ir skausmai pilve. Bet kokie nedideli, be aiškios priežasties atsiradę žarnyno funkcijos sutrikimai turėtų būti signalas kreiptis į šeimos gydytoją.
Ankstyvosios diagnostikos svarba ir patikros programos
Lietuvoje nuo 2009 metų veikia storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–74 metų žmonėms. Šios programos metu kartą kas dvejus metus atliekamas imuninis slapto kraujo testas išmatose. Jei testas teigiamas, pacientas siunčiamas atlikti storojo žarnyno endoskopinio tyrimo – kolonoskopijos.
Ypatingą rizikos grupę sudaro asmenys, vyresni nei 50 metų, kuriems rekomenduojama profilaktinė patikra net ir nejaučiant jokių simptomų.
Deja, dažnai žmonės ignoruoja nedidelius žarnyno veiklos pokyčius, tikėdamiesi, kad negalavimai yra laikini. Net ir sustiprėjus simptomams, dalis žmonių nedrįsta kreiptis į gydytoją dėl tyrimų, kurie gali būti nemalonūs ar intymūs. Tačiau delsimas gali turėti skaudžių pasekmių.
Rizikos veiksniai: nuo genetikos iki mikrofloros
Storosios žarnos vėžio atsiradimui turi įtakos daugybė veiksnių. Amžius yra vienas iš svarbiausių – kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo didesnė tikimybė susirgti šia liga, kuri vienodai paliečia tiek vyrus, tiek moteris.
Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Egzistuoja paveldimos ligos, tokios kaip šeiminė adenominė polipozė ar paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys, kai palikuonys paveldi pakitusį geną. Šiems asmenims taikoma ankstyvesnė ir intensyvesnė patikra bei prevencinis gydymas. Rizika didėja ir vadinamojo šeiminio vėžio atveju, kai ligos ar ikivėžinio susirgimo (polipo) atvejai pasireiškia šeimoje iki 55 metų.
Moksliniai tyrimai atskleidžia ir naujus veiksnius. Didžiausia naujiena yra žarnyno mikrofloros, arba mikrobiomo, reikšmės pripažinimas ne tik vėžio atsiradimui, bet ir jo atkryčiui bei antrinių onkologinių ligų formavimuisi. Ši sritis atveria galimybes ateities prevencijai, veikiant žarnyno mikroflorą.
Be genetikos ir mikrofloros, svarbūs yra ir gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, didelis raudonos mėsos kiekis mityboje, fizinio aktyvumo trūkumas ir vidurių užkietėjimas – visi šie aspektai neigiamai veikia riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
Pažangus gydymas ir pandemijos iššūkiai
Diagnozavus trečios stadijos vėžį, būtinas kompleksinis gydymas, kurio sėkmei ypač svarbus tinkamai parinktas gydymo eiliškumas. Net ir ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys nėra nuosprendis – derinant chemoterapiją, biologinę terapiją, taikinių terapiją, individualizuotą gydymą, spindulinę terapiją ir chirurgiją, dalis pacientų gali būti išgydomi. Svarbu, kad onkologiniai pacientai būtų gydomi specializuotose įstaigose, turinčiose reikiamą medicininę įrangą ir specialistus.
Lietuvoje, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinė ligoninė yra pionierė robotinės chirurgijos srityje Baltijos šalyse. Robotinės operacijos, atliekamos per mažus pjūvius, užtikrina puikų operacinio lauko vaizdą, instrumentų valdymo tikslumą, leidžia vėžį pašalinti kokybiškiau, sumažina poveikį nerviniams rezginiams. Pacientai po tokių operacijų greičiau atsigauna, patiria mažiau skausmo ir mažiau praranda kraujo.
Vis dėlto, pandemijos laikotarpiu daugelis žmonių, baimindamiesi užsikrėsti, vengė profilaktiškai tikrintis. Tai lėmė sunkumus patekti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimus ir laiku atlikti tyrimus, pavyzdžiui, kolonoskopiją. Dėl to pastebėtas padidėjęs vėlesnių stadijų storosios žarnos navikų skaičius, kai liga jau būna išplitusi ir metastazavusi, o gydymas tampa ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis.
Prevencija, ankstyva diagnostika ir pažangus gydymas yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys efektyviai kovoti su storosios žarnos vėžiu. Kiekvieno asmens sąmoningumas ir atsakomybė už savo sveikatą yra neįkainojami.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.