Kai paauglystėje Gintarė sužinojo serganti žvyneline, atrodė, kad pasaulis sugriuvo. Liga išplito ant kaktos, o tai teko slėpti po plaukais. Iš pradžių manyta, kad tai nervinio pobūdžio bėrimai, tačiau vėliau liga komplikavosi į sudėtingesnę formą – psoriazinę artropatiją, pažeidžiančią sąnarius. Būdama vos penkiolikos Gintarė patyrė stiprų stresą, o po operacijos dėl kiaušidžių uždegimo atsiradę bėrimai privertė kreiptis į dermatologą. Gydytojo verdiktas buvo negailestingas: „Vaikeli, visą gyvenimą sirgsi žvyneline, nes tai – nepagydoma liga.“
Žvynelinė: fizinės ir dvasinės kančios
Dėl šios ligos Gintarė patyrė ne tik fizines, bet ir didžiules dvasines kančias. Ją skaudina tai, kad daugelis medikų iki šiol nesupranta, ką išgyvena sergantieji. Patarimai „mažiau nervintis“ atrodė absurdiški, nes net menkiausias stresas, pavyzdžiui, prieš egzaminą, galėjo išprovokuoti paūmėjimą. Dėl bėrimų ji patyrė pažeminimų – vienas draugas atsisakė bendrauti, baimindamasis užsikrėsti. Žvynelinė, kaip lėtinė, atsikartojanti uždegiminė odos liga, neretai lydima sąnarių pažeidimų, nepasidavė maskavimui nei kremais, nei kosmetika. Didžiausią nusivylimą Gintarė patyrė, kai pradėjo tinti sąnariai ir rytą tapo sunku atsikelti iš lovos – tai buvo psoriazinės artropatijos diagnozė, nustatyta prieš dešimt metų.
Biologinė terapija atveria naują gyvenimo puslapį
Kelias iki veiksmingo gydymo buvo ilgas. Tik prieš trejus metus, atvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, Gintarei buvo paskirtas šiuolaikiškas gydymas – biologinė terapija. Moteris netrukus įsitikino, kad ligą įmanoma kontroliuoti. Po daugelio metų ji vėl pajuto, kad nebeskauda sąnarių ir gali avėti aukštakulnius. „Pamaniau – tai nuostabiausias laikas mano gyvenime, kai galiu pasipuošti. Man kiekviena diena tapo švente, nes galiu žengti žingsnį be skausmo“, – džiaugėsi Gintarė, kuriai biologinė terapija sugrąžino pasitikėjimą savo kūnu ir viltį.
Nors po dukters gimdymo liga vėl smogė stipriai dėl hormonų pokyčių, Gintarė dabar žino, kad tai nėra mirties nuosprendis.
Klaidingos diagnozės ir visuomenės informuotumo trūkumas
Vis dėlto, daugelis vis dar susiduria su žvynelinės diagnozės iššūkiais. Agnė Bukartaitė, projekto „Švari oda“ ambasadorė, pasakoja, kaip jos ūminę psoriazę šeimos gydytojas iš pradžių supainiojo su alergija. Tai rodo, kad net medikai kartais klysta. Profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė, dermatovenerologė, pabrėžia, kad visuomenė per mažai žino apie šią ligą. Nors du trečdaliai serga lengva forma, trečdaliui išsivysto sunki forma, pažeidžianti ne tik odą, nagus, plaukuotąją galvos dalį, bet ir sąnarius. Depresija dažnai lydi sergančiuosius, nes žvynelinė – neišgydoma, varginanti liga, galinti sukelti negalią.
Socialinė stigma ir ankstyvos diagnostikos svarba
„Sergantieji žvyneline labai sielojasi, nes byrančios pleiskanos palieka pėdsaką, kad ir kur žmogus eitų“, – teigia profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė. Ligoniai susiduria su viešumo baime ir socialine stigma; kai kurie patyrė nepatogumų sporto klubuose ar baseinuose. Apie 120 tūkstančių Lietuvos gyventojų, t.y. 3-4 proc., serga žvyneline. Apie 20 proc. sergančiųjų baiminasi kurti šeimą, nors požiūris, kad liga neišvengiamai perduodama vaikams, yra klaidingas.
Pirmieji žvynelinės bėrimai gali pasirodyti tik galvos srityje, dažnai palaikomi pleiskanojimu. Profesorė įspėja: „Beria rausvomis dėmelėmis, turinčiomis šerpetojantį žvynelį. Svarbu žinoti, kad įprastai žvynelinė neniežti, priešingai nei alergija.“ Ligos paūmėjimą gali išprovokuoti ūminės infekcijos, nutukimas, alkoholio vartojimas, rūkymas, alergenai, stresas ir kiti sunkūs išgyvenimai. Todėl ankstyva ir tiksli diagnostika yra itin svarbi norint palengvinti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.