Kraujo donorystė – tai kilnus poelgis, gelbstintis tūkstančius gyvybių kasmet. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad dovanoti kraujo gali tik jaunatviškos energijos kupini asmenys, Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia džiugią žinią: vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių aktyviai prisideda prie šios gyvybiškai svarbios misijos. Tačiau ar amžius išties yra kliūtis?
Senjorų galimybės dovanoti kraujo: ar amžius – ne kliūtis?
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad džiugina augantis susidomėjimas kraujo donoryste. Vyresnio amžiaus žmonės ne tik noriai domisi galimybėmis tapti kraujo donorais, bet ir jais tampa. Visgi, jam tenka ir nuvilti tuos, kuriems dėl sveikatos būklės tai neįmanoma.
„Vyrams ir moterims, sulaukusiems 65-erių, kraujo donorystė yra oficialiai pristabdoma. Visgi svarbu žinoti, kad galimybės neatlygintinai dovanoti kraujo tikrai nepradingsta. Tai padaryti labai paprasta, gavus šeimos gydytojo pažymą apie tinkamą sveikatos būklę donacijai bei ją pateikus kraujo centrui. Vadinasi, jei pensinio amžiaus žmogus vis dar nori duoti kraujo, jam pakanka kasmet atlikti sveikatos tyrimus. Ir jei sveikatos būklė yra gera ir tai yra nurodyta šeimos gydytojo pažymoje, donorystė pratęsiama dar vieneriems metams. Suprantama, kraujo donorui tai yra šiokia tokia apkrova ir nepatogumas, tačiau žmogaus sveikata visada turi būti pirmoje vietoje“, – sako D. Gutauskas. Kasmet kraujo ateina duoti daugiau nei 150 donorų, kuriems virš 65 metų, o tarp kraują dovanojančių žmonių yra ir tokių, kuriems jau yra virš 70 metų.
Kylančios tendencijos ir donorystės populiarumas Lietuvoje
D. Gutauskas džiaugiasi, jog kraujo donorystė lygiai taip pat populiarėja tiek labai jaunų, tiek ir vyresnių žmonių tarpe. Nacionalinio kraujo centro duomenys atskleidžia, kad neatlygintina kraujo donorystė Lietuvoje nuolat populiarėja. 2023 m. pirmąjį ketvirtį į centrus atėjo 20 041 donoras, atliktos 17 353 donacijos ir surinkta daugiau nei 7500 litrų kraujo.
Palyginimui, 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų. Tai rodo nuoseklų augimą. Be to, sparčiai didėja ir pirmą kartą kraujo davusių žmonių skaičius – šiemet per tris mėnesius jų buvo 2145, o pernai tuo pat metu – 2013.
Donorystė – dvasinė higiena ir gyvybės šaltinis
„Svarbiausia, kad nepriklausomai nuo amžiaus, vis daugiau gyventojų siekia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais, nori prisidėti prie labai kilnių tikslų. Donorystė yra tarsi dvasinė higiena, nes duodamas kraujo žmogus atskleidžia savo gerumą. Juk jo dovanotas kraujas gelbsti pacientų gyvybes, kurie gydomi šalies gydymo įstaigose. Kasmet vidutiniškai kraujo ateina duoti daugiau nei 150 donorų, vyresnių nei 65 metų amžiaus“, – pabrėžia D. Gutauskas.
Nors atšilus orams kraujo donacijos centrai dažnai susiduria su iššūkiu, kad donorų skaičius ypač sumažėja, bendra neatlygintinos kraujo donorystės tendencija Lietuvoje išlieka teigiama. Kiekvienas donoras, nepriklausomai nuo amžiaus, prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir įkvepia kitus sekti kilniu pavyzdžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.