Erkinis encefalitas (EE) yra gamtinė židininė infekcinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV), platinamas ixodes tipo erkių. Nustatyta, kad šio viruso šeimininkais yra apie 100 skirtingų gyvūnų rūšių, o smulkieji graužikai – pagrindiniai iksodinių erkių maitintojai. Žmogus dažniausiai užsikrečia įsisiurbus virusu užkrėstai erkei ar nimfai.
Infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone atkreipia dėmesį, kad tik apie 15–62 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu nurodo, jog buvo įsisegusi erkė. Tiksli erkių užkrėstumo EEV statistika skiriasi priklausomai nuo geografinės vietovės ir erkių populiacijos dydžio. Skirtingose endeminėse vietovėse rizika užsikrėsti svyruoja nuo 1:25 iki 1:1000. Gerokai rečiau liga perduodama vartojant nevirintą ir nepasterizuotą karvių ar ožkų pieną ir jo produktus.
Kas labiausiai rizikuoja susirgti?
Nors erkiniu encefalitu gali sirgti tiek vyrai, tiek moterys, statistiškai vyrai serga dažniau. Taip pat infekcinių ligų gydytoja pastebi, kad liga dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, nors pasitaiko ir vaikų susirgimo atvejų. Mirtingumo rodikliai gali skirtis priklausomai nuo paciento amžiaus, imuninės sistemos, diagnozavimo ir gydymo laiko bei sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo.
„Apie 1–2 proc. pacientų, kurie suserga erkiniu encefalitu, gali mirti dėl ligos komplikacijų“, – perspėja G. Gaižutytė-Monteleone. Didelė problema – liekamieji reiškiniai po ligos: galimi neurologiniai sutrikimai, tokie kaip galvos skausmas, raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai, atminties ir koncentracijos problemos, bei psichologiniai sutrikimai. Dažnai pasireiškia chroniškas nuovargis – kai kurie žmonės gali jausti ilgalaikį nuovargį, silpnumą ir varginančius galvos skausmus net ir pasveikę.
Erkinio encefalito simptomai ir eiga
Erkinio encefalito inkubacijos periodas paprastai trunka nuo 2 iki 33 dienų (vidutiniškai 7–14 dienų). Dažniausiai ligos eiga, pasak specialistės, turi dvi bangas.
Pirmosios ligos fazės metu pasireiškia nespecifiniai simptomai: karščiavimas, bendras silpnumas, nuovargis, kaulų, raumenų ar sąnarių skausmas.
Rečiau gali varginti viršutinių kvėpavimo takų kataro ar skrandžio dispepsijos požymiai. Po pirmosios fazės žmogaus savijauta dažniausiai pagerėja apie savaitę, kartais pagerėjimas būna labai trumpas – vos 1–2 dienas, o kai kuriais atvejais ligos eiga atrodo vienabangė.
Jei organizmui nepavyksta įveikti infekcijos, liga pereina į antrą fazę, kuriai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai. Erkinio encefalito eiga gali būti meningitinė, meningoencefalitinė ar meningoencefalomielitinė.
„Dažniausia – meningoencefalitinė forma, kurios metu ligonis vėl sukarščiuoja, atsiranda smegenų dirginimo požymių: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas bei encefalito požymiai – sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, tremoras. Rečiau pasireiškia galvos nervų pažeidimas, negalėjimas kalbėti ar kalbos nesuvokimas“, – vardijo infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone ir pridūrė, jog encefalomielito atveju dar prisideda paralyžiai, parezės, šakneliniai skausmai, dubens organų funkcijos sutrikimai. Tai – pati sunkiausia ligos forma.
Erkinio encefalito pasekmės ir komplikacijos
Mirtingumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 1–2 proc. Tačiau net 26–40 proc. persirgusiųjų turi liekamųjų reiškinių. Sunkiais atvejais gali atsirasti parezės ir paralyžiai, drebėjimas, pusiausvyros, psichikos sutrikimai, susilpnėjusi klausa. Lengvesniais atvejais gali sutrikti atmintis, dėmesys, miegas, varginti dirglumas, emocinis labilumas, dažni galvos skausmai.
Gydytoja įspėja, kad vasaros metu užsikrėtimų erkiniu encefalitu padaugėja.
Kaip nustatomas erkinis encefalitas?
Erkinio encefalito diagnozę nustato kvalifikuoti medicinos specialistai (infekcinių ligų gydytojai arba neurologai), nes tai yra sudėtingas procesas, apimantis kelis diagnostikos metodus:
- **Klinikinis įvertinimas:** Gydytojas apklausia pacientą, vertina simptomus (karščiavimą, galvos, raumenų skausmą, nuovargį) ir neurologinę būklę. Svarbu išsiaiškinti apie buvusius erkės įsisegimus ir lankymąsi rizikos vietovėse.
- **Laboratoriniai tyrimai:** Dažniausiai diagnozė nustatoma atlikus serologines reakcijas ELISA ir aptikus specifinių erkinio encefalito viruso antikūnų (IgM ir IgG). Retesniais atvejais tiriama EEV RNR. Taip pat vertinami kraujo uždegiminiai rodikliai.
- **Lumbalinė punkcija:** Tai labai svarbus tyrimas, kurio metu paimamas smegenų skystis ir jame nustatoma citozė bei kiti parametrai.
- **Smegenų vaizdiniai tyrimai:** Kai kuriais atvejais atliekami MRT arba KT tyrimai, siekiant įvertinti galimus smegenų pažeidimus ir diferencijuoti EE nuo kitų ligų.
Gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone paaiškina: „Pirmosios bangos metu erkinio encefalito diagnostika yra sunkesnė, nes serologinės ELISA reakcijos (EEV IgM Ir IgG) paprastai dar būna neigiamos dėl nesusiformavusių antikūnų. Bendrajame kraujo tyrime galima pastebėti sumažėjusį leukocitų ir trombocitų skaičių. Taip pat gali šiek tiek padidėti kepenų fermentų aktyvumas. Pirmoje ligos fazėje uždegiminių pokyčių, tiriant smegenų skystį, nebūna, nes virusas dar nebūna pasiekęs centrinės nervų sistemos.“ Antroje ligos fazėje visada nustatoma uždegiminių likvoro pokyčių, o norint patvirtinti diagnozę, kraujyje reikia aptikti IgM antikūnų. Šeimos gydytojas gali paskirti tyrimus ir, prireikus, nukreipti konsultacijai pas specialistus.
Erkinio encefalito gydymas
Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito, deja, nėra. Esant išreikštiems klinikiniams simptomams, pacientas gydomas ligoninėje, o esant smegenų kamieno pažeidimui – intensyvios terapijos skyriuje. Liga gydoma simptomiškai: skiriami vaistai nuo karščiavimo, pykinimo, intoksikacijos, smegenų edema mažinama diuretikais, o esant poreikiui – vaistai nuo traukulių. Pagerėjus būklei, dažnai taikoma reabilitacija (kineziterapijos ir fizioterapijos procedūros). Gydymo trukmė priklauso nuo paciento būklės ir ligos sunkumo, gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?
Profilaktika nuo erkinio encefalito yra dvejopa. Svarbiausia ir vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė yra skiepai. „Skiepytis niekada nevėlu. Bet kuriuo metų laiku pradėta vakcinacijos schema yra veiksmingesnė nei nesiskiepijimas“, – pabrėžė gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.
Kitos bendrosios profilaktikos priemonės apima tinkamą aprangą ir nariuotakojus atbaidančias medžiagas – repelentus. Kadangi virusas perduodamas iškart, kai erkė įsisega, odos apžiūrėjimas ir erkių nurinkimas nėra efektyvi profilaktikos priemonė, priešingai nei Laimo ligos atveju. Lietuvoje aktyvusis erkių periodas tradiciškai trunka nuo kovo iki lapkričio pabaigos, kai oro temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, tačiau dėl klimato atšilimo erkių aktyvumas didėja ir gali tęstis ilgiau.
Vakcinos veiksmingumas ir skiepijimo schema
Tyrimai ir klinikiniai duomenys rodo, kad skiepas nuo erkinio encefalito yra labai efektyvus ir suteikia apsaugą nuo ligos. Jo veiksmingumas siekia daugiau nei 96 proc., o tai reiškia, kad didžioji dalis paskiepytų asmenų įgauna imunitetą.
Infekcinių ligų gydytoja teigia, jog nėra svarbu, kada skiepytis, svarbu pradėti kuo anksčiau, kad greičiau įgytumėte imunitetą. „Laikinas imunitetas susidaro po dviejų vakcinacijos dozių, tačiau ilgalaikiam atsakui svarbu suleisti trečią dozę ir laiku revakcinuotis. Pirmąkart revakcinacija atliekama po 3 metų, vėliau – kas 5 metus“, – paaiškino G. Gaižutytė-Monteleone. Skiepas vaikams yra saugus ir rekomenduojamas nuo vienerių metų amžiaus.
Šalutinis poveikis ir papildomos atsargumo priemonės
Skiepyti negalima, jei vaikui ar suaugusiajam pasireiškė alergija bet kuriai vakcinos veikliajai arba pagalbinei medžiagai (vakcinų nuo erkinio encefalito gamybai naudojami formaldehidas arba protamino sulfatas, antibiotikai neomicinas ir gentamicinas). Nepatartina skiepytis, jei asmuo yra alergiškas kiaušinio baltymui arba karščiuoja. Nepageidaujami reiškiniai skiepijant vakcina yra reti. Dažniausiai pasitaiko karščiavimas (iki 24 val.), rečiau – paraudimas ar sukietėjimas vakcinacijos vietoje. Dar rečiau – bėrimai, sunkesnis kvėpavimas, patinęs veidas ar gerklė. Vienu metu galima skiepytis ir kitomis vakcinomis į skirtingas kūno vietas.
Kada kreiptis į gydytoją po erkės įsisiurbimo?
Pirmiausia būtina kuo greičiau pašalinti erkę ir dezinfekuoti pažeistą vietą. Gali atsirasti vietinė alerginė reakcija – paraudimas. Savo sveikatos būklę patariama sekti visą inkubacinį periodą, t. y. apie mėnesį. Atsiradus klinikiniams simptomams, tokiems kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas, gripoidinis sindromas ar sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Neatmeskite ir galimybės užsikrėsti Laimo liga bei stebėkite, ar nesiformuoja migruojanti eritema – iš centro besiplečiantis žiedas. Atsiradus ligos simptomų ar nežinant, kaip elgtis po erkės įsisegimo, būtinai konsultuokitės su šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu, kurie patars, kaip elgtis vienu ar kitu atveju“, – teigė infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.