Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL), tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas, sparčiai plinta visame Vakarų pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Nors šių ligų priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jas lemia sudėtinga žarnyno mikrobiotos ir genetinių faktorių visuma. Apie tai įspėja Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas, profesorius Gediminas Kiudelis.
Kodėl svarbu žinoti apie uždegimines žarnyno ligas?
„Visuomenė susidurs su šitomis ligomis, jomis sirgs mūsų vaikai, bendradarbiai, artimieji. Mes turime suprasti, kas tai per ligos“, – pabrėžė G. Kiudelis. Anot jo, UŽL itin apsunkina įprastą pacientų gyvenimą, nes nuolat kamuoja viduriavimas ir pilvo skausmas. Sergant šiomis ligomis, tualete lankytis tenka labai dažnai, praktiškai po kiekvieno valgio, todėl ypač svarbus aplinkinių supratimas.
Be pagrindinių virškinamojo trakto simptomų, gali pasireikšti ir įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, sąnarių skausmai ar kepenų ligos.
Lėtinė liga, reikalaujanti nuolatinės kontrolės
Su Krono ligos ir opinio kolito diagnoze žmogus turi gyventi visą likusį gyvenimą. „Tos ligos nėra išgydomos. Tai nėra infekcija, kurią būtų galima išrauti su šaknimis. Kalbame apie lėtines ligas, kurios turi būti kontroliuojamos visą gyvenimą“, – akcentavo G. Kiudelis.
Vis dėlto, medicinos mokslas nuolat progresuoja: gerėja diagnostika, atsiranda naujų būdų ligoms kontroliuoti. Tai padeda pacientams jaustis gerai, dirbti, susilaukti vaikų, kurti šeimas ir turėti lygiai tokią pačią gyvenimo trukmę kaip ir likusi visuomenės dalis.
Lietuvoje Krono liga ir opiniu kolitu kasmet suserga 13 žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Iš viso mūsų šalyje yra apie 3–4 tūkst. žmonių, sergančių šiomis lėtinėmis ligomis.
Neignoruokite simptomų – kreipkitės į medikus
Vilniaus Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja docentė Goda Sadauskaitė pabrėžia, kaip kritiškai svarbu, kad žmonės nenumotų ranka į ligos simptomus.
„Kalba eina apie viduriavimą ir viduriavimą su krauju.
Labai dažnai kraujo pasirodymui išmatose skiriamas nepakankamas dėmesys. Žmonės tai „nurašo“ hemorojui, kitoms nesvarbioms priežastims. Taip tos ligos diagnozuojamos nuo klinikinių simptomų pradžios praėjus metams, dviem, kartais net penkiems“, – teigia G. Sadauskaitė. Medikė ragina žmones, turinčius virškinamojo trakto nusiskundimų, nedelsti ir diagnozės ieškoti ne patiems, o kartu su gydytojais profesionalais.
G. Sadauskaitės praktikoje pasitaiko skaudžių atvejų, kai pacientai apie stiprius viduriavimo epizodus pasakoja jau po kelerių metų. Nors dažniausiai Krono liga pasireiškia viduriavimu, ji yra viso žarnyno liga ir ne visada sukelia būtent šį simptomą. Pavyzdžiui, pažeista gali būti tik plonoji žarna, vystytis susiaurėjimai, todėl pacientai labiau jaučia skausmą, o viduriavimo gali ir nebūti.
Netipiniai simptomai gali suklaidinti ir medikus, nukreipdami juos klaidingu diagnostikos keliu. Kartais ligos prasideda ne virškinamojo trakto simptomais, o dėl komplikacijų pažeidžiami sąnariai ar oda, ir šios komplikacijos gali būti labiau išreikštos nei pati uždegiminė žarnyno liga.
Pacientų patirtys: „Jautiesi pūvantis iš vidaus“
Pacientų patirtys sergant UŽL yra išties nelengvos. Tomas Zigmantavičius, kuriam Krono liga nustatyta prieš 10 metų, dalijasi: „Iš išorės atrodai sveikas, o jautiesi pūvantis iš vidaus. Blogiausia, kad visuomenėje šios ligos mažai žinomos, ir jomis sergantys žmonės jaučiasi nevisaverčiai visuomenės nariai.“
Dabar Tomas yra Krono ir opinio kolito ligų draugijos valdybos narys. Jis pastebi, kad žinių apie šiuos susirgimus trūksta net medikams. „Patį pirmą kartą, kai endoskopijos metu buvo atrasti pakitimai, gydytojas nedaugžodžiavo, prisipažino, kad nėra su tuo susidūręs“, – prisiminė vyras.
T. Zigmantavičius teigia, kad simptomus jautė dar mokyklos laikais, būdamas 11–12 metų, bet tuomet negalvojo, kad tai susiję su žarnyno ligomis, priimdamas tai kaip normalų reiškinį. Sergant Krono liga, kelionės tampa iššūkiu – reikia ruoštis, rinktis tinkamą maistą, kuris nedirgina žarnyno, ir iš anksto žinoti, kur yra artimiausias tualetas.
Liga jaunėja ir agresyvėja
G. Sadauskaitė teigia, kad uždegiminėmis žarnyno ligomis suserga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžioji dalis suserga tarp 20 ir 40 metų amžiaus. „Pacientų amžiaus vidurkis yra apie 40 metų, bet daliai jų liga prasideda jaunesniame amžiuje. Iš savo praktikos matome, kad kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo liga būna agresyvesnė“, – pastebėjo gydytoja.
Pasaulinė diena: Violetinis švytėjimas už supratimą
Gegužės 19-ąją minima Pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena. Šia proga visame pasaulyje violetine spalva nušviečiami šalį simbolizuojantys pastatai, siekiant atkreipti dėmesį į šias ligas ir didinti visuomenės supratimą. Prie šio judėjimo prisijungė ir Lietuva – praeityje buvo apšviesti Palangos gintaro muziejus, Klaipėdos „Meridianas“, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune, o šiemet Valdovų rūmų fasadas Vilniuje švytėjo violetine spalva, primindamas apie šią svarbią visuomenės sveikatos problemą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.