Nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, spengimas ausyse, vidurių užkietėjimas ar apetito praradimas – tai tik keletas požymių, kurie gali signalizuoti apie anemiją. Šeimos gydytoja, medicinos mokslų daktarė Lolita Rapolienė pabrėžia, kad tiek geležies trūkumas organizme, tiek pati anemija dažniausiai pasireiškia tam tikro amžiaus, lyties ar tam tikromis ligomis sergantiems asmenims. Statistika rodo, jog Lietuvoje anemija serga maždaug 25–40 proc. kūdikių, 25 proc. paauglių ir 19,9 proc. moterų.
Kas yra anemija ir kokios grupės rizikuoja?
„Žodis anemija yra graikų kilmės ir reiškia „be kraujo“. Moksliškai ši liga apibrėžiama kaip hemoglobino, eritrocitų masės arba hematokrito koncentracijos periferiniame kraujyje sumažėjimas žemiau 2 standartinių nuokrypių atsižvelgiant į paciento amžių, lytį ir etninę kilmę“, – aiškina gydytoja L. Rapolienė.
Anemijos sunkumas vertinamas pagal hemoglobino lygį: nuo pusės iki 5 metų amžiaus vaikams riba yra 110 g/l, iki 12 metų – 115 g/l, iki 15 metų vaikams, moterims ir vyresnio amžiaus pacientams – 120 g/l, nėščioms moterims – 110 g/l, vyrams – 130 g/l.
Didžiausios anemijos išsivystymo rizikos grupės yra maži vaikai, nėščios moterys, moterys, turinčios gausias menstruacijas, asmenys, sergantys ligomis ir susiduriantys su operacijomis susijusiomis kraujavimo komplikacijomis, bei prastai besimaitinantys asmenys besivystančiose šalyse. Geležies trūkumo rizikos grupėms taip pat priklauso neišnešioti ar mažo svorio naujagimiai, 2–5 metų ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai, maitinančios krūtimi moterys, ištvermės sporto atletai, reguliarūs kraujo donorai, pabėgėliai ir migrantai. Pasaulyje nuo anemijos kenčia iki 40 proc. nėščių moterų.
Geležies trūkumo požymiai: kaip atpažinti?
Anemija gali pasireikšti įvairiais „veidais“, o apie 50 proc. atvejų sukelia geležies trūkumas. Tarp pagrindinių simptomų gydytoja L. Rapolienė vardija vangumą, blyškumą, širdies plakimą, liežuvio pokyčius, stomatitą (burnos gleivinės uždegimą), plonus, skilinėjančius, šaukštelio formos nagus, sumažėjusią energiją, kojų ar rankų nuovargį, galvos skausmus, bendrą silpnumą, spengimą ausyse, alpimą, plaukų slinkimą, vidurių užkietėjimą, raumenų dilgčiojimą, apetito praradimą, nemigą, dirglumą, sutrikusį menstruacinį ciklą, lūpų kampų skilinėjimą ir pakitusius skonio pojūčius.
Gausios menstruacijos – pavojus moterų sveikatai
Viena jautriausių grupių, susiduriančių su geležies stokos sutrikimais, yra vaisingo amžiaus moterys dėl gausių mėnesinių. „Maždaug 9–14-ai iš 100 moterų menstruacijos būna ilgos ir gausios“, – teigia gydytoja. Nustatyta, kad bendras per vieną mėnesinių laikotarpį netenkamo kraujo kiekis paprastai yra iki 60 mililitrų. Ilgesnis nei 5–7 dienų laikotarpis laikomas užsitęsusiu menstruaciniu kraujavimu, o gausiomis mėnesinėmis – kai reguliariai netenkama daugiau nei 80 mililitrų kraujo.
Gausių mėnesinių požymiai apima reguliarų įklotų ar tamponų keitimą kas valandą arba dvi, silpnumą, nuovargį ar vangumą, greitai užklumpantį prasidėjus mėnesinėms, bei didelį kraujo gumulėlių kiekį. Moterims, susiduriančioms su gausiomis mėnesinėmis, rekomenduojama per dieną gauti bent 18 miligramų geležies.
Diagnostika ir gydymo principai
Anemijos diagnozei ir prevencijai itin svarbu reguliarūs tyrimai. Bendras kraujo ištyrimas suaugusiems turėtų būti atliekamas vieną kartą per dvejus metus. Esant anemijos įtarimui, kraujo tyrimas atliekamas nedelsiant. Naujagimių ir kūdikių kraujo tyrimas rekomenduojamas 9–12 mėnesių amžiuje, o esant geležies trūkumo rizikai, nuo 2–5 metų amžiaus turėtų būti atliekamas kasmetinis kraujo tyrimas.
Geležies trūkumo anemijos gydymas yra sudėtinis. Jis apima ligos priežasties šalinimą, pirminio susirgimo gydymą, geležies atsargų atstatymą pasirenkant tinkamus preparatus, dozes ir laikantis dietinių rekomendacijų. Gydytoja perspėja, kad susirgus šio tipo anemija, reikia nusiteikti ilgalaikiam 3–6 mėnesių gydymui, kurio metu bus atkurtas ne tik hemaglobinas, bet ir geležies atsargos organizme.
Laktoferinas ir kiti papildai kovojant su anemija
Kalbant apie papildus, gydytoja L. Rapolienė dažnai rekomenduoja laktoferiną, ypač kai pasirodė apsaugota, gerai įsisavinama jo forma. „Šis daugiafunkcis baltymas net savo pavadinime turi užkoduotą ryšį su geležimi (lakto + ferinas = pienas + geležis). Tai yra geležį surišantis pieno baltymas, padedantis subalansuoti geležies kiekį organizme“, – aiškina ji. Nors nėra aiškių standartų, kada įtraukti šį baltymą, laktoferinas gali būti naudingas geležies stokos profilaktikai vegetarams, atletams, paaugliams, nėščiosioms, asmenims, turintiems nepakankamą mitybą ar gausias menstruacijas, sergantiems žarnyno ligomis, širdies nepakankamumu, taikant hemodializes ir kitais atvejais. Tyrimai rodo, kad laktoferinas yra gerai toleruojamas ir saugus. Standartinė dozė nėra nustatyta, tačiau suaugusieji dažniausiai vartoja 100–400 miligramų dienai iki 12 savaičių. Dėl tikslaus vartojimo visada rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Nors mitybos poreikiai pirmiausia turėtų būti patenkinti maistu, kai to nepakanka, praturtintas maistas ir maisto papildai tampa naudingi. Eritropoezei (kraujo ląstelių gamybai) veiksmingi yra geležis, kurkuminas ir vitaminai B1, B2, B6, B12, C, E. Be to, geležies panaudojimui organizme būtinas pakankamas vitamino A (retinolio) kiekis. Laktoferinas gali ne tik papildyti organizmą geležimi, bet ir žymiai pagerinti jos įsisavinimą. Anemijos prevencijai ir valdymui svarbu taikyti prevencines priemones ir, esant poreikiui, vartoti geležies papildus bei laktoferiną, atsižvelgiant į individualią sveikatos situaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.