Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, be kurių organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Šis organas ne tik šalina toksinus, bet ir reguliuoja gliukozės, cholesterolio bei kai kurių hormonų kiekį kraujyje. Kepenyse vyksta krešėjimo faktorių, baltymų, vitamino D gamyba, jose kaupiamos vitaminų (A, B grupės, D, E, K), geležies, vario, gliukozės (glikogeno pavidalu) atsargos, jos išskiria tulžį ir atlieka svarbų vaidmenį darniai imuninės sistemos veiklai. Dėl šios priežasties labai svarbu atpažinti ir laiku reaguoti į bet kokius kepenų veiklos sutrikimus, siekiant išlaikyti gerą sveikatą.
Kaip atpažinti kepenų pažeidimus?
Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl pradiniai jų pažeidimai dažniausiai būna tylūs ir neskausmingi. Tai reiškia, kad liga gali progresuoti ilgą laiką, kol pasireikš akivaizdūs simptomai. Visgi, ligai progresuojant, ima ryškėti tam tikri įspėjamieji ženklai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
„Dažniausiai pacientai į gydymo įstaigas kreipiasi dėl atsiradusių geltos požymių: pageltusių akių obuolių, odos, patamsėjusio šlapimo, šviesių išmatų, odos niežulio. Visgi tai nereiškia, jog negali būti juntami ir kiti simptomai. Didėjant kepenų apimčiai, kartais jaučiamas diskomfortas, skausmingumas po dešiniu šonkaulių lanku“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Sutrikus detoksikacijos funkcijai ir organizme kaupiantis toksinams, gali pasireikšti padidėjęs nuovargis, sumišimas, dėmesio koncentravimo sunkumai. Progresuojant kepenų pažeidimui, neretai atsiranda ir virškinimo sistemos sutrikimai ar skysčių kaupimasis organizme. Šis simptomas dažnai pasireiškia pilvo apimties didėjimu, raumenų masės mažėjimu ir net smegenų pažeidimų progresavimu.
Pagrindinės kepenų pažeidimų priežastys
Kepenų pažeidimus dažniausiai sukelia toksinių medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio ar tam tikrų vaistų, vartojimas bei hepatito virusai. Tačiau yra ir kitų svarbių rizikos veiksnių.
Metabolinis sindromas, nutukimas ir antrojo tipo cukrinis diabetas žymiai didina nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos atsiradimo riziką. Ši liga taip pat siejama su sutrikusia cholesterolio ir riebalų apykaita organizme. Retesnėmis kepenų pažeidimų priežastimis laikomos navikinės ar paveldimos ligos, tokios kaip hemochromatozė ar Vilsono liga.
Kaip apsaugoti kepenis ir išvengti ligų?
Įtarus kepenų ligas ar norint pasitikrinti profilaktiškai, rekomenduojama atlikti kepenų funkciją atspindinčius kraujo tyrimus. Tai apima alanino aminotransferazės (ALT), asparagino aminotransferazės (AST), gama-glutamiltranspeptidazės (GGT), šarminės fosfatazės, bilirubino, albumino ir kraujo krešėjimo rodiklių (SPA, ADTL) tyrimus. Radus pakitimų, tikslinga atlikti pilvo organų echoskopiją, kuri padėtų detaliau įvertinti kepenų būklę.
„Gera žinia ta, kad esant nedideliam kepenų pažeidimui, šis organas turi puikią savybę – regeneruotis, tai yra, atstatyti savo pažeistą audinį. Visgi tam tikros prevencinės priemonės – būtinos“, – pabrėžia šeimos gydytojas Mindaugas Junka.
Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį. Esant viršsvoriui ar nutukimui, būtina sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir padidinti fizinį aktyvumą. Ypač svarbi subalansuota, įvairiapusiška, skaidulų kupina mityba. Į racioną patartina įtraukti kepenis valančius produktus, tokius kaip avokadai, morkos, burokėliai, žalia arbata ir česnakai.
Gydytojas primena, kad itin svarbu saikingai vartoti alkoholį ir vaistus. Piktnaudžiavimas šiomis medžiagomis gali sukelti hepatitą, o ilgainiui – ir kepenų cirozės grėsmę. Esant poreikiui, galima vartoti specialius kepenis apsaugančius ar jų pažeidimus mažinančius preparatus, tačiau tai visada reikėtų derinti su gydytoju. Be to, prieš keliaujant į egzotines šalis, būtina pasirūpinti vakcinomis nuo hepatito A ir B.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.