Ar žinojote, kad paprastas kasdienis pasivaikščiojimas gali tapti raktu į aštresnį protą ir ilgesnį, sveikesnį gyvenimą? Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia stulbinančius duomenis: reguliarus ėjimas ne tik pagerina smegenų veiklą, bet ir gali sumažinti jūsų biologinį amžių net 16 metų. Tai ypač gera žinia tiems, kurie didžiąją gyvenimo dalį praleido sėdėdami.
Paprastas įprotis keičia smegenų būklę vos per kelis mėnesius
Nedidelio tyrimo, paskelbto autoritetingame žurnale „Journal of Alzheimer’s Disease Reports“, metu buvo tirti senjorai, įkopę į aštuntą ir devintą dešimtis. Daugelis jų praeityje dirbo sėdimą darbą, o dalies pažintinės funkcijos buvo nežymiai nusilpusios. Tyrime dalyvavusiems 33 asmenims iš pradžių buvo atlikti išsamūs atminties testai. Vėliau, 12 savaičių, pusei dalyvių buvo sudarytas mankštos planas, apimantis keturis savaitinius, 30 minučių trukmės pasivaikščiojimus.
Tyrėjai atidžiai stebėjo kiekvieno dalyvio širdies susitraukimų dažnį, pritaikydami individualų ėjimo greitį. Vis dėlto, sparčiu ėjimu paprastai laikomas maždaug 4 kilometrų per valandą tempas. Rezultatai nustebino: mankštos plane dalyvavę senjorai po 12 savaičių žymiai geriau atliko atminties testus, o kontrolinėje grupėje pagerėjimo nepastebėta. Dar daugiau – sveikatos tyrimai atskleidė, kad vaikščiojimą į savo rutiną įtraukę asmenys turėjo sutvirtėjusias nervines jungtis, o tai yra neabejotinas stiprios smegenų funkcijos požymis.
Ėjimas – patikrintas būdas išlaikyti aštrų protą
Šie naujausi rezultatai puikiai papildo jau anksčiau atliktus tyrimus, įrodančius, kad fiziniai pratimai padeda išlaikyti aštrų protą net ir senstant. Pavyzdžiui, 2018 metais atlikta beveik šimto tyrimų apžvalga parodė, kad tris kartus per savaitę sportuojantys vyresnio amžiaus žmonės, palyginti su neaktyviais senjorais, žymiai geriau atliko laiko valdymo ir informacijos apdorojimo smegenyse testus. Neurologai vieningai nustatė, kad fiziniai pratimai skatina naujų neuronų augimą smegenyse, taip tiesiogiai gerindami atmintį ir pažinimo funkcijas.
Ne veltui net 80, 90 ir 100 metų sulaukę ilgaamžiai, kurie nepatyrė demencijos ar pažinimo funkcijų pablogėjimo, teigia, kad bent iš dalies savo ilgaamžiškumą ir proto aštrumą aiškina reguliaria mankšta, įskaitant kasdienius pasivaikščiojimus. Tai įrodo, kad investicija į fizinį aktyvumą atsiperka su kaupu.
Kaip ėjimas gali „atjauninti“ jūsų kūną net 16 metų?
Mankšta ne tik saugo smegenis nuo senėjimo, bet ir padeda kitoms kūno dalims ilgiau išlikti sveikoms. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie mažiau laiko praleidžia sėdėdami, žymiai mažiau rizikuoja susirgti širdies ir kitomis lėtinėmis ligomis. O svarbiausia, kad nebūtina alinti organizmo ilgomis valandomis sporto salėje, jei norite pajusti senėjimą stabdantį mankštos poveikį.
Analizuojant 405 981 vidutinio amžiaus Jungtinės Karalystės gyventojo genetinius duomenis paaiškėjo, kad toks paprastas dalykas kaip spartus ėjimas gali sumažinti jūsų biologinį amžių net 16 metų! Tai reiškia, kad jūsų organizmo ląstelės ir audiniai funkcionuotų taip, tarsi būtumėte jaunesnis.
„Mankšta yra svarbiausia, jei norite su amžiumi išlaikyti aštrų protą“, – teigė Merilendo universiteto (JAV) kineziologijos profesorius ir aptariamo tyrimo autorius J. Carsonas Smithas. Tad, jei ieškote paprasto, efektyvaus ir moksliškai pagrįsto būdo pagerinti savo sveikatą, atmintį ir prailginti aktyvų gyvenimą, tiesiog pradėkite vaikščioti jau šiandien.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.