Baltymų milteliai jau seniai tapo ne tik sportininkų, bet ir sveika mityba besidominčių žmonių kasdienybės dalimi. Vis dėlto naujausios tyrimų išvados verčia į šiuos produktus pažvelgti atidžiau. Nepriklausomos laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad dalyje populiarių baltymų miltelių aptikti sunkiųjų metalų – švino ir kadmio – pėdsakai. Nors kalbama apie nedidelius kiekius, ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis jų vartojimas gali kelti rizikų sveikatai.
Tyrimo eiga: kas buvo nustatyta?
Neseniai atliktame tyrime analizuota 20 plačiai parduodamų baltymų miltelių produktų, kuriuos galima įsigyti tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu. Tai buvo skirtingų tipų papildai – nuo išrūgų iki augalinės kilmės baltymų.
Rezultatai parodė, kad:
- daugiau nei pusėje tirtų produktų aptikta sunkiųjų metalų pėdsakų,
- kai kuriuose mėginiuose švino ir kadmio kiekiai viršijo rekomenduojamas saugumo ribas.
Tyrėjų teigimu, tarša dažniausiai susijusi ne su tyčiniu priedu, o su žaliavų kilme ir gamybos procesu.
Galimi taršos šaltiniai:
- užterštas dirvožemis, kuriame auginamos žaliavos (pvz., soja, žirniai),
- vandens kokybė,
- perdirbimo įranga,
- nepakankamai griežta kokybės kontrolė gamybos metu.
Švinas ir kadmis: kokį pavojų jie kelia?
Švinas ir kadmis priskiriami prie toksiškų sunkiųjų metalų, kurie gali kauptis organizme ilgą laiką.
Galimos sveikatos rizikos:
Švinas gali būti siejamas su:
- nervų sistemos pažeidimais,
- vaikų vystymosi sutrikimais,
- pažintinių funkcijų silpnėjimu,
- nėštumo komplikacijomis.
Kadmis gali būti siejamas su:
- inkstų funkcijos pažeidimais,
- kaulų tankio mažėjimu,
- kvėpavimo sistemos dirginimu,
- didesne tam tikrų ligų rizika ilgalaikėje perspektyvoje.
Ekspertai atkreipia dėmesį: net nedidelės dozės, vartojamos reguliariai (pvz., kasdien geriami baltymų kokteiliai), laikui bėgant gali kauptis organizme.
Aplinkosaugos aspektas
Problema neapsiriboja tik vartotojų sveikata. Sunkieji metalai, patekę į dirvožemį ar vandens telkinius, gali:
- kauptis augaluose,
- patekti į gyvūnų organizmus,
- plisti maisto grandine,
- ilgainiui veikti ekosistemas.
Todėl baltymų papildų žaliavų kokybė tampa svarbi ne tik žmonėms, bet ir aplinkos apsaugai.
Ką daryti vartotojams?
Specialistai nesiūlo panikuoti ar visiškai atsisakyti baltymų miltelių, tačiau ragina vartoti juos atsakingai.
Rekomenduojama:
- rinktis produktus su nepriklausomais kokybės sertifikatais,
- tikrinti laboratorinių tyrimų ataskaitas (jei gamintojas jas skelbia),
- neviršyti rekomenduojamų dienos normų,
- jei įmanoma – dalį baltymų gauti iš natūralaus maisto,
- vengti perteklinio ir ilgalaikio papildų vartojimo be poreikio.
Gamintojų reakcija ir galimi pokyčiai rinkoje
Po paviešintų rezultatų dalis gamintojų jau paskelbė apie planus:
- stiprinti žaliavų kontrolę,
- atnaujinti filtravimo ir gryninimo procesus,
- diegti griežtesnius testavimo standartus.
Vis dėlto kai kurie ekspertai pabrėžia, kad vien savireguliacijos gali nepakakti – gali prireikti ir griežtesnio reguliavimo, aiškesnio ženklinimo bei dažnesnių nepriklausomų patikrinimų.
Išvada
Baltymų milteliai daugeliui išlieka patogus būdas papildyti mitybą baltymais, tačiau naujausi tyrimai primena, kad papildų kokybė gali skirtis. Aptikti sunkiųjų metalų pėdsakai kelia klausimų dėl ilgalaikio saugumo, ypač tiems, kurie šiuos produktus vartoja kasdien. Atsakingas pasirinkimas, sertifikuotų gamintojų paieška ir saikingas vartojimas gali padėti sumažinti galimą riziką.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.