Demencija – rimta visuomenės sveikatos problema, kurią, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, artimiausiu metu palies milijonus žmonių. Nors dažniau pasireiškia vyresniems nei 60 metų asmenims, ypač moterims, klaidinga manyti, kad tai yra neišvengiama senatvės dalis. Vaistininkė Virgilija Bečelytė pabrėžia, kad nors liga gali paliesti visus, ji atsiranda dėl tam tikrų priežasčių, o ankstyvas atpažinimas gali padėti kontroliuoti jos eigą.
Demenciją sukelia pakitimai smegenyse, dėl kurių nervų ląstelės ir jų junginiai nebegali tinkamai funkcionuoti. Dažniausiai tai lemia neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos, kraujagyslinė demencija po insulto, priklausomybė nikotinui ir alkoholiui ar kitos lėtinės ligos. Svarbią įtaką turi ir genetiniai veiksniai, fizinio aktyvumo stoka bei menkas pažintinis aktyvumas.
Klastingi pirmieji demencijos simptomai
Pirmieji demencijos požymiai dažnai būna sunkiai pastebimi, nes juos lengva supainioti su nuovargiu, depresija, nervų sistemos ligomis, vitaminų trūkumu ar hormonų sistemos sutrikimais. Pagrindinis nerimą keliantis simptomas – atminties silpimas, ypač sunku atsiminti neseniai nutikusius įvykius ar pokalbius. Tačiau svarbu atskirti šį atminties pablogėjimą nuo įprasto, visiems pasitaikančio užmaršumo.
„Pavyzdžiui, jei žmogus skubėdamas pamiršta tam tikrus dalykus (ar užrakino duris, dėl kokios priežasties atėjo į kambarį, pažįstamo žmogaus vardą, kur padėjo namų raktus ir pan.), tai gali būti normalu, tačiau jei užmaršumas perauga į tokį lygį, kad nebeatsimenamos tam tikrų įrankių funkcijos arba tampa nebeaišku, kaip veikia anksčiau įprasti dalykai – vertėtų kreiptis į gydytojus“, – pataria V. Bečelytė.
Kiti demencijai būdingi simptomai apima sunkumą išreikšti mintis, painiavimąsi tarp sąvokų, dezorientaciją laike ir erdvėje, informacijos supratimo sunkumus. Ligai progresuojant, žmogui darosi sunku priimti sprendimus, tinkamai reaguoti, gali pasireikšti nuotaikų svyravimai, pyktis, liūdesys, paranoja.
Ligoniai neretai atrodo besielgiantys piktavališkai, tačiau reikėtų suprasti, kad pamažu nyksta jų protas, gebėjimai, atsiminimai, žmonių ir daiktų suvokimas.
„Demencijos įkaitais tapę žmonės neretai atrodo lyg besielgiantys piktavališkai, tačiau reikėtų suprasti, kad pamažu nyksta jų protas, gebėjimai, atsiminimai, žmonių ir daiktų suvokimas. Jie gali nebeatsiminti artimiausių asmenų vardų, giminystės ryšių, nebesuvokti kas jie patys yra ir ką jie veikia pasaulyje, kaip reikia kramtyti maistą, kodėl turime eiti į tualetą. Jų liga tampa didžiausiu sunkumu jiems patiems ir šeimos nariams, nes galų gale demencija sergančio žmogaus nebegalima palikti be priežiūros net ir trumpam laikui“, – sako vaistininkė.
Ar galima sumažinti demencijos riziką?
Moksliniai tyrimai rodo, kad demenciją kai kuriais atvejais galima atitolinti arba net išvengti. Didžiausią riziką kelia nekontroliuojamos širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, trauminiai smegenų pažeidimai, negydoma depresija, nutukimas, socialinė izoliacija ir perteklinis alkoholio vartojimas.
„Tikrai nereiškia, kad jei sergame hipertenzija ar diabetu, susirgsime ir demencija. Daugybė šio sindromo aspektų mokslininkams dar nėra suprantami. Vieni turi specifinį geną, kuris gali lemti Alzhaimerio (vienos iš demencijos formų) atsiradimą, kiti neturi šio geno, bet vis tiek suserga šia liga. Tai reiškia, kad dalį rizikų galime kontroliuoti, o dalies – ne“, – įvardija V. Bečelytė.
Neurodegeneracinių ligų progresavimą gali sulėtinti arba užkirsti kelią tinkamas gyvenimo būdas. Labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, kurios gali pažeisti širdies raumenį ar kraujagysles: diabetą, hipertenziją, aritmiją, aukštą cholesterolį, nutukimą. Taip pat būtina atsisakyti tabako ir alkoholio, kurie siejami ne tik su širdies ligomis, bet ir su onkologiniais susirgimais, psichikos bei nervų sistemos sutrikimais, įskaitant demenciją.
Smegenų sveikatai palaikyti reikėtų vartoti pakankamai maisto produktų, kurie yra geri B grupės vitaminų šaltiniai (ypač B6, B9 ir B12), arba maisto papildų. Šie vitaminai svarbūs neurotransmiterių darbui ir pažintinėms funkcijoms. Vitaminas D naudingas kognityvinių funkcijų palaikymui, o vitaminai E ir C padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Įtarus atminties ir pažinimo funkcijų suprastėjimą, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta simptomų priežastis ir pradedamas gydymas. Ankstyva diagnozė gali padėti ilgiau gyventi kokybiškesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.