Gonorėja – liga, kamavusi žmoniją tūkstantmečius, minima dar senovės Egipte, Kinijoje ir net Senajame Testamente. Ilgą laiką manyta, kad tai lengvai pagydoma infekcija. Tačiau šiandien medikai perspėja, kad situacija tapo kur kas sudėtingesnė. Vilniaus universiteto profesorius Balys Dainys pabrėžia: jei jaunas vyras skundžiasi aštriu skausmu šlapinantis, tai gali būti vienas iš gonorėjos požymių. Tai liga, su kuria negalima juokauti, nes negydoma ji gali sukelti ne tik didelius skausmus, bet ir rimtas, ilgalaikes pasekmes, tokias kaip nevaisingumas.
Gydymo iššūkiai ir atsparumo antibiotikams grėsmė
Prieš daugelį metų gonorėjos sukėlėjus buvo galima lengvai įveikti, nes jie buvo jautrūs antibiotikams – neretai pakakdavo vienos tabletės ar injekcijos. Tačiau šiandien susiduriama su naujomis gonokokų padermėmis, kurios tapo atsparios vaistams. Dėl to gydymas turi būti pagrįstas mikrobiologiniais tyrimais. Deja, Lietuvoje vis dar dažnai pasirenkama praktika, kai antibiotikai skiriami „iš akies“.
Profesorius B. Dainys akcentuoja būtinybę tobulinti medicinos infrastruktūrą: „Turi būti laboratorijoje auginamas pasėlis, būtinos tam tikros terpės, reikia Lietuvoje kurti infrastruktūrą, kuri padėtų aptikti atsparius antibiotikams gonorėjos sukėlėjus.“ Vis dėlto, atsakymo dėl gonokokų jautrumo tenka laukti ne vieną dieną, o liga plinta ir sukelia komplikacijas sparčiai.
„Faktas kaip blynas – mes gydome nežinodami, ar bakterijos yra jautrios vaistams. Sakyčiau, skiriame antibiotikus remdamiesi atgyvenusia praktika, kai antibiotikai buvo vaistų vaistas. Bet turime suprasti, kad ne tik gonorėjos užkratas, bet ir tuberkuliozę, plaučių uždegimą, žarnyno ligas sukeliančios bakterijos pasidarė atsparios antibiotikams“, – tikino B. Dainys, pabrėždamas visuotinę antimikrobinio atsparumo problemą.
Neleistinos pasekmės: nuo uždegimo iki nevaisingumo
Gonorėja yra itin klastinga liga, nes negydoma ji progresuoja greitai ir sukelia sunkias komplikacijas. Vos per tris dienas ji gali sukelti šlaplės uždegimą, dar po trijų dienų – prostatitą, o ilgainiui – ir nevaisingumą.
Nustačius ligą, privaloma gydyti abu partnerius, tačiau profesorius B. Dainys pastebi, kad moterys ne visada noriai priima tokią pagalbą. Lytiškai plintančių ligų prevencijoje svarbų vaidmenį atlieka prezervatyvai, tačiau apklausos rodo, kad Lietuvoje ši apsaugos priemonė nėra pakankamai populiari.
Užsikrėtus gonorėja, ligos požymiai pasireiškia ne iš karto, o po 2–7 parų. Gonokokai gali pažeisti šlaplę, gimdos kaklelį, tiesiąją žarną, ryklę arba akių junginę. Užkrato šaltinis yra sergantis žmogus, užsikrečiama intymių santykių metu, nors galimas ir užsikrėtimas per gonokokais užterštus namų apyvokos daiktus.
Vyrams gonokokai pažeidžia šlaplės gleivinę, gali kilti varpos galvutės, apyvarpės, prostatos uždegimas, o negydomas vyras gali tapti nevaisingas. Moterims gonokokai pažeidžia gimdos kaklelį, šlaplę, tačiau dažniausiai simptomai būna neryškūs. Kilus komplikacijoms, moterims gresia kiaušintakių ir gimdos uždegimai, mėnesinių ciklo sutrikimai, pilvo apačios skausmai, karščiavimas, nevaisingumas, negimdinis nėštumas, sąaugos mažajame dubenyje ir lėtiniai skausmai.
Neįprastos plitimo formos ir pasaulinė grėsmė
Dėl oralinio ir analinio sekso populiarumo, gonorėjos bakterijos vis dažniau aptinkamos ne lyties organuose, o gerklėje ar tiesiojoje žarnoje. Apie 90 proc. tokių atvejų liga ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais, todėl nešiotojas ją platina įvairiais būdais. Gerklėje įsikūręs gonokokas jaučiasi puikiai, nes burnoje yra daug kitų bakterijų, o tai sudaro palankią aplinką keisti savo genus ir mutuoti, dar labiau didinant atsparumą vaistams.
Atsparios antibiotikams gonorėjos atvejų užfiksuota visame pasaulyje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, kad Jungtinėje Karalystėje plinta vaistams atspari gonorėja, nustatyta po atsitiktinių lytinių santykių Ibisoje. Šiais atvejais nustatytas atsparumas ne tik pirmo pasirinkimo antibiotikams, bet ir kitiems antimikrobiniams vaistams.
Lietuvos situacija ir perspėjimai dėl ateities
Vilniaus universiteto profesorius Saulius Čaplinskas paaiškina, kad gonokokų atsparumas antibiotikams nėra stebuklas – prie to prisidėjo patys žmonės. „Jei antibiotikai yra naudojami ne tada, kai jų reikia, ne tokiomis dozėmis, kaip paskyrė gydytojas, jei pajutus palengvėjimą nutraukiamas antibiotikų kursas, tai reiškia, kad dalis sukėlėjų lieka nesunaikinti ir jie toliau vystosi“, – teigė S. Čaplinskas. Besidaugindamos bakterijos prisitaiko ir įgyja atsparumą. Kita priežastis – naujos kartos antibiotikų kūrimo sudėtingumas ir ilgas laikas.
Atsparumas antibiotikams yra grėsmė, kuri ateities kartoms pridarys dar daugiau bėdų. Gonorėja yra puikus pavyzdys, kaip iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga infekcija, nekelianti tiesioginės grėsmės gyvybei, gali turėti didelių ir brangių pasekmių. „Dažnai manoma, kad gonorėja yra lengva liga, bet nesusimąstoma, jog tai viena nevaisingumo priežasčių. Kaip ir chlamidinės infekcijos, taip ir gonorėjos pasekmės gali būti skaudžios – tiek jaunai šeimai, tiek visuomenės sveikatai, o Lietuvoje nevaisingų porų yra apie 50 tūkstančių“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Pasaulio sveikatos organizacija skatina diegti antimikrobinio atsparumo programas, kurios fiksuotų atsparius antibiotikams ligų atvejus, nors tokios programos yra brangios. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų sergamumas gonorėja sumažėjo beveik 6 kartus. 2022 metais užregistruoti 38 gonorėjos atvejai, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 14. Tačiau, kaip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė, šalyje kol kas nėra vykdoma gonorėjos atsparumo antibiotikams stebėsena. Tai kelia papildomų iššūkių, užtikrinant efektyvų ligos gydymą ir visuomenės sveikatą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.