Vis daugiau duomenų rodo, kad fiziniai negalavimai dažnai slepia gilesnes šaknis – užsitęsusį emocinį stresą. Nors esame linkę „nutildyti“ kūno siunčiamus signalus vaistais, genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas Vaidas Dirsė pabrėžia, jog kur kas svarbiau šiuos signalus suprasti. Naujausias Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją: Lietuvoje fiziniai ir emociniai skundai eina greta.
Apklausos duomenimis, net 35 procentai dalyvių per pastarąjį mėnesį patyrė nugaros, pečių ar sprando skausmus. Ketvirtadalis jautė sąnarių skausmus arba turėjo judėjimo problemų, panašus skaičius skundėsi miego sutrikimais. Kas penktas nurodė kentęs galvos skausmus, migreną, susidūręs su emociniais iššūkiais, o 17 procentų turėjo virškinimo problemų.
„Dažnai kreipiamės į specialistus ieškodami greito palengvėjimo nuo fizinių simptomų. Tačiau NSI tyrimas aiškiai parodė, kad emocinė ir fizinė sveikata nėra atskiros sistemos. Nerimas, nuolatinis nuovargis ir stresas gali pasireikšti įvairiais kūno skausmais ir sutrikimais. Todėl norėdami pagerinti bendrą savijautą, privalome atkreipti dėmesį ne tik į fizines, bet ir į emocines problemas“, – teigia farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.
Miego kokybė ir energijos trūkumas yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių savijautą. Pasak E. Laskauskaitės, tik suvokus savijautą kaip vientisą paveikslą, galime imtis sąmoningų veiksmų realių pokyčių link.
SIMPTOMAI, KURIŲ GERIAU NEIGNORUOTI
Ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas V. Dirsė aiškina, kad šie dažni gyventojų nusiskundimai gali būti glaudžiai susiję. Skausmas ar nemiga, pasak jo, nėra priešas – tai yra informacija, kurią slopindami, bet nekeisdami priežasties, tiesiog priverčiame kūną ieškoti kito būdo būti išgirstam.
„Emocinis stresas pasireiškia ne viena forma – jis paveikia skirtingas sistemas, todėl simptomai gali atrodyti nesusiję. Tačiau iš tiesų jie dažnai turi bendrą priežastį“, – sako ekspertas ir dalijasi, kokius organizmo siunčiamus signalus reikėtų išgirsti:
- Miego kokybės ir struktūros sutrikimai. Vienas pirmųjų ženklų, rodančių per didelę organizmo įtampą, yra miegas. Svarbu ne tik tai, kiek miegame, bet ir kaip. V. Dirsė pabrėžia, kad nors aštuonios valandos miego yra svarbios, ne mažiau reikšminga ir miego struktūra – ypač gilaus miego fazė, kuri turėtų trukti bent valandą per naktį. Nuolat trūkstant gilaus miego, organizmas nespėja atsigauti, o tai ilgainiui gali sukelti daugybę sveikatos problemų.
- Raumenų ir sąnarių skausmai. Ilgalaikis stresas skatina raumenų įsitempimą, ypač kaklo, pečių ir viršutinėje nugaros srityje. Tyrimai patvirtina, kad stresas ne tik sustiprina, bet ir gali sukelti nugaros skausmus net be aiškios fizinės traumos. „Galima įsivaizduoti, kad kūnas „neša“ stresą. Jei jis sąmoningai nenukraunamas per poilsį, judėjimą ar miegą, stresas kaupiasi raumenyse“, – įspėja ilgaamžiškumo ekspertas.
- Padažnėję galvos skausmai ar migrena. Dažni emocinio streso palydovai yra kraujagyslių spazmai ir raumenų įsitempimas pakaušio srityje. Dėl neurocheminių pokyčių smegenyse galvos skausmai gali tapti dažnesni ir intensyvesni, o įprasti vaistai padėti tik trumpam.
- Virškinimo sutrikimai. Stresas slopina „ilsėkis ir virškink“ režimą, vietoj jo aktyvuodamas „kovok arba bėk“ būseną. Dėl to sumažėja seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimas, sulėtėja žarnyno peristaltika ir gali sutrikti mikrobiotos balansas. Visa tai sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip dispepsija, pilvo pūtimas ar refliuksas.
- Staigūs svorio pokyčiai. Ilgalaikis stresas didina kortizolio kiekį, kas skatina alkio padidėjimą, riebalų kaupimąsi ir gali sukelti insulino atsparumą, sutrikdant medžiagų apykaitą. V. Dirsė pabrėžia, jog tai svarbu ne tik dėl svorio: „Chroninis stresas ir aukštas kortizolis pagreitina ląstelių senėjimą, skatina sisteminį uždegimą ir oksidacinį stresą – visi šie faktoriai tiesiogiai susiję su ląsteliniu senėjimu ir sutrumpėjusia gyvenimo trukme.“
- Susilpnėjęs imunitetas, pablogėjusi odos ir plaukų būklė. Chroniška padidėjęs kortizolio lygis slopina imuninę sistemą, mažina priešuždegiminių citokinų gamybą ir sutrikdo gleivinės imuniteto barjerą. Dėl to organizmas tampa pažeidžiamesnis infekcijoms, gali aktyvuotis „miegantys“ virusai (pvz., pūslelinė), prastėti odos būklė, silpnėti plaukai. Tai yra ne kosmetinė, o sisteminė organizmo reakcija.
- HRV (širdies ritmo variabilumo) sumažėjimas. Nors išmaniuosius sveikatos stebėjimo įrankius naudoja tik maža visuomenės dalis, jie gali būti labai informatyvūs. V. Dirsė pabrėžia, kad širdies ritmo variabilumo (HRV) stebėjimas yra svarbus netiesioginis streso rodiklis. Žemas HRV signalizuoja, kad nervų sistema nebesugeba pereiti į poilsio režimą, ir organizmas gyvena nuolatinėje įtampoje, net jei pats žmogus to sąmoningai nebejaučia.
- Sumažėjęs deguonies lygis kraujyje. Šį rodiklį V. Dirsė taip pat rekomenduoja stebėti, nes jis problemas parodo anksčiau, nei jos pasijunta. Stresas gali paveikti kvėpavimo gylį ir ritmą, paspartinti širdies plakimą – dėl to atsiranda didesnis deguonies poreikis. Jei jo lygis nukrenta per žemai, kūnas patiria deguonies stygių, sukeliantį nuovargį, prastesnį miegą, širdies ar kvėpavimo sutrikimus.
- Nuolatinis energijos trūkumas ir sumažėjęs darbingumas. NSI duomenys rodo, kad net 8 iš 10 žmonių per pastarąjį mėnesį bent trumpam jautė sumažėjusį produktyvumą dėl sveikatos. Tačiau jeigu nuolat jaučiate energijos trūkumą, nors nieko neskauda, tai gali būti aiškus signalas apie emocinės sveikatos problemas. Ilgainiui tai tampa savotiška norma, nors iš tiesų tai yra akivaizdus pervargimo ženklas.
Svarbu atminti, kad pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, būtina kreiptis į specialistus, o ne skubėti su išvadomis ar savigyda, įspėja V. Dirsė. Tik profesionaliai įvertinus situaciją, galima rasti tinkamiausią sprendimą ir atkurti fizinę bei emocinę pusiausvyrą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.