Vasaros karščiai tampa rimtu iššūkiu daugeliui žmonių, ypač tiems, kurie susiduria su kraujospūdžio svyravimais. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologė Loreta Mikšėnaitė ir „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dalijasi vertingais patarimais, kaip išlaikyti stabilų kraujospūdį ir apsaugoti širdį karštomis dienomis. Nors rekomendacijos itin aktualios vasarą, daugelio jų derėtų laikytis ištisus metus, ypač jei turite žemą kraujospūdį.
Kardiologės Loreta Mikšėnaitės patarimai kraujospūdžiui reguliuoti per karščius
Kardiologė Loreta Mikšėnaitė pabrėžia keletą esminių taisyklių, kurios padės jūsų širdžiai atlaikyti kaitrą. Šie nurodymai ypač svarbūs asmenims, linkusiems į žemą kraujospūdį.
1. Svarbiausia – gausus skysčių vartojimas
„Du litrai vandens, arbatos, sultys, sriubos – pats tas. Negalima iš karto išgerti viso buteliuko vandens. Geriausia gaivintis mažais gurkšniais, o vanduo turėtų būti vėsus, bet ne ledinis“, – pataria L. Mikšėnaitė. Tinkama hidratacija yra būtina, siekiant išvengti dehidratacijos, kuri gali turėti neigiamos įtakos kraujospūdžiui.
2. Venkite kavos ir alkoholio
„Kava veikia kaip diuretikas, skatinantis taip reikalingų skysčių pasišalinimą. Iš pradžių kava gali trumpam pakelti kraujospūdį, bet vėliau dėl intensyvaus šlapinimosi kraujospūdis dar labiau nukris“, – pažymi kardiologė. Alkoholio vartojimas taip pat gali prisidėti prie dehidratacijos ir kraujospūdžio svyravimų, todėl jo geriau vengti.
3. Kompresinės kojinės – žemo kraujospūdžio prevencijai
„Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, rekomenduojama vasarą nešioti kompresines kojines. Tai sumažins kraujo sąstovio kojose riziką ir padės palaikyti kraujospūdį“, – paaiškino L. Mikšėnaitė.
4. Lėti judesiai apsaugo nuo staigių kraujospūdžio pokyčių
Kraujospūdis gali ženkliai sumažėti staigiai stojantis. Jei žinote, kad jūsų kraujo spaudimas žemas, susilaikykite nuo skubotų veiksmų. „Viską darykite lėčiau, venkite staigių judesių“, – pataria kardiologė, siekiant išvengti galvos svaigimo ar net apalpimo.
5. Miego ir paros režimas – esminis širdies ramybei
L. Mikšėnaitė pabrėžia, kad svarbu laikytis nusistovėjusio paros ritmo, kasdien keltis ir gultis tuo pačiu metu. „Nueikite miegoti ne vėliau 22 val., išmiegokite ne mažiau 7–8 valandų“, – sako kardiologė. Kokybiškas miegas yra esminis širdies ir kraujagyslių sistemos atsistatymui.
6. Sūrus maistas gali pagelbėti
Žemo kraujospūdžio turintiems asmenims kardiologė pataria į mitybą įtraukti šiek tiek sūraus maisto, pavyzdžiui, sūdytos žuvies, sūrių riešutų, kietojo sūrio ar alyvuogių. „Druska sutraukia skysčius į kraujagysles. Todėl padidėja kraujo tūris ir kraujospūdis“, – paaiškina L. Mikšėnaitė.
7. Saikingas fizinis aktyvumas – raktas į gerą savijautą
Nors sunkaus fizinio krūvio per karščius reikėtų vengti, judėti naudinga. „Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti kraujagyslių tonusą, reguliuoja kraujospūdį. Vaikščiokite, važinėkite dviračiu, eikite paplaukioti. Pasirinkite ankstyvą rytą arba vakaro valandas, kai saulė nėra tokia kaitri“, – pataria L. Mikšėnaitė.
8. Subalansuota mityba: vitaminų ir mineralų reikšmė
Kardiologė pabrėžia, kad geležies, folio rūgšties, kalio, natrio, magnio bei vitaminų B ir C trūkumas didina hipotenzijos (žemo kraujo spaudimo) riziką. „Dera valgyti reguliariai, vengti persivalgymų. Po valgio kūne persiskirsto kraujas, jo padaugėja virškinimo organuose, o smegenyse santykinai sumažėja. Todėl išauga hipotenzijos simptomų tikimybė“, – paaiškina L. Mikšėnaitė.
Vaistų vartojimas per karščius: ką pataria kardiologė?
Pasak kardiologės, per karščius sumažėjus kraujospūdžiui, atsižvelgiant į jo rodiklius, derėtų laikinai keisti ir vartojamų vaistų dozes. Kai arterinis kraujospūdis sumažėja, vaistų dozes taip pat reikia sumažinti.
„Nevalia vaistų drąstiškai atsisakyti vien dėl to, kad kraujospūdis „susitvarkė“. Dozę galima sumažinti palaipsniui, tačiau būtų gerai, kad šeimos gydytojas stebėtų, kaip organizmas į tai reaguoja“, – patarė L. Mikšėnaitė. Ji pabrėžė, kad kraujospūdžio rodiklius reikia vertinti kelių savaičių perspektyvoje, ragino nepriimti skubių sprendimų.
„Būna, vyresni žmonės kraujospūdį matuoja daugybę kartų per dieną ir apie savo būklę sprendžia pagal paskutinį matavimą. Sako: „mano spaudimas dabar mažas – vaistų negersiu“. Taip daryti negalima. Būtina įvertinti, koks kraujospūdis buvo paskutinę savaitę“, – akcentavo kardiologė.
Ji taip pat įspėjo, kad vasarą būtinai reikėtų mažinti šlapimą varančių vaistų (diuretikų) dozes, nes, kai termometrų stulpeliai pakyla, ir taip daug skysčių pasišalina su prakaitu. „Vyresnio amžiaus žmonės, kurie geria vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo, dažnai bando negerti daugiau skysčių, nes jiems sunku vaikščioti, jie bijo nespėti į tualetą. Dėl to sumažėja kraujo tūris ir ženkliai nukrinta kraujospūdis“, – paaiškino L. Mikšėnaitė, akcentuodama pakankamo skysčių vartojimo svarbą.
Vaistininkės Jurgitos Jankauskienės rekomendacijos: bendrieji patarimai išlikti žvaliems
„Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, kad itin aukšta oro temperatūra iš vėžių išmuša net visiškai sveikus žmones, o kaitra yra pavojingiausia senyviems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams ir nėščiosioms.
Vaistininkė pataria karštomis dienomis, jei tik yra galimybė, apskritai neiti į lauką. „Jei reikia dirbti lauke, kiek įmanoma dažniau darykite pertraukas, pasislėpkite pavėsyje ar vėsioje patalpoje, būtinai gausiai atsigerkite“, – sako J. Jankauskienė.
Ji pabrėžia, kad dėl intensyvaus prakaitavimo karštomis dienomis pasišalina ne tik daug skysčių, bet ir gerai sveikatai būtinų mineralų. Todėl itin svarbu užtikrinti kalcio, magnio ir kalio pakankamą kiekį mityboje. „Taip pat reikėtų vengti alkoholio bei kavos, valgyti daug šviežių vaisių, uogų ir daržovių. Jei jaučiate tam tikrus kūno siunčiamus signalus apie magnio, kalio ar kalcio trūkumą, svarbu prireikus vartoti maisto papildus“, – apibendrina J. Jankauskienė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.