Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų, kasmet pasiglemžianti tūkstančių gyvybių. Vien 2022 metais šios ligos pražudė beveik 21 tūkst. žmonių. Apie tai, kas lemia tokią grėsmingą statistiką ir kaip galime efektyviau rūpintis savo širdimi, kalba žinomas kardiologas Pranas Šerpytis.
Profesorius Pranas Šerpytis pabrėžia, kad širdžiai ypač kenkia lėtinis stresas. Todėl pozityvus požiūris į gyvenimą ir gebėjimas atsipalaiduoti yra neįkainojami. Be to, būtina nuolat stebėti esminius sveikatos rodiklius: arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje. Ne mažiau svarbu ir pakankamas fizinis aktyvumas.
Kas kelia nerimą Lietuvos kardiologams?
Kardiologo P. Šerpyčio teigimu, jį labiausiai neramina keletas aspektų. Pirma, lėta reakcija į ūmius širdies sutrikimus. „Jei pradėsime nuo miokardo infarkto, kreipiamasi ne laiku. Pirmos valandos yra auksinės, kada reikia važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kviesti greitąją“, – cituojamas profesorius.
Antra, specialistus jaudina didelis užleistų ligų skaičius. „Kitas momentas – labai daug užleistų ligų. Žinoma, prisidėjo ir kovidas. Kardiologinės ligos niekur nedingo. Matome daug užleistų atvejų, kai reikia žymiai didesnės terapijos, yra daugiau komplikuotų atvejų“, – kalbėjo P. Šerpytis.
Trečia, profesorius atkreipia dėmesį į sudėtingą galimybę patekti pas kardiologą. „Yra daug skaudžių vietų. Mokslininkai iš kitų šalių dalinasi, kaip geriau organizuoti medicinos pagalbą. Būsiu atviras – kardiologas nėra pilnai pasiekiamas“, – pastebėjo P. Šerpytis.
Lietuva – širdies ligų „čempionė“?
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas yra didesnis nei daugelyje Europos valstybių. Profesorius P. Šerpytis šią situaciją sieja su nacionalinės sveikatos politikos ypatumais ir nuolat reformuojama sveikatos priežiūros sistema, kurioje delsiama pasirūpinti ligų profilaktika.
„Pas mus prevencinės programos buvo pradėtos per vėlai. Svarbus ir žmonių požiūris į savo sveikatą. Mes patys esame jos šeimininkai, nėra prižiūrėtojų.
Aišku, šeimos gydytojas yra arbitras, kuris gali nusiųsti pas specialistą, pastebėti susirgimus“, – sakė P. Šerpytis. Jis priduria, kad, lyginant su Vokietija ar Švedija, Lietuvoje miokardo infarktų skaičius ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka gerokai didesnis.
Kraujospūdis ir cholesterolis: tylieji žudikai
Profesorius ypač pabrėžia aukšto kraujospūdžio pavojų. Negydoma arterinė hipertenzija 10 kartų padidina insulto ir 6 kartus miokardo infarkto riziką. Todėl itin svarbu reguliariai matuotis kraujo spaudimą, o pastebėjus pokyčius, nedelsiant kreiptis į gydytoją ir tiksliai laikytis jo paskirto gydymo.
P. Šerpytis taip pat atkreipia dėmesį į cholesterolio kiekį kraujyje. Nors sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra efektyviausios prevencijos priemonės, kartais prireikia ir medikamentų. „Vaistai yra kompensuojami. Liga turi būti aptikta laiku ir paskirtas atitinkamas gydymas. Bet ir pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų“, – akcentuoja kardiologas.
Streso valdymas ir fizinis aktyvumas – pagrindiniai ginklai
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatiniai technologijų dirgikliai, anot profesoriaus, apsunkina atsipalaidavimą ir skatina lėtinį stresą. „Lėtinis stresas griaužia mūsų kraujagysles. Tada atsiranda kraujospūdis, keičiasi lipidų apykaita, vyksta kiti procesai“, – aiškina P. Šerpytis.
Norint apsaugoti širdį, fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus. Profesorius ragina ne tik patiems daugiau judėti, bet ir skatinti artimuosius. „Jeigu žmogus nesivalo dantų, jam iš burnos sklinda blogas kvapas, sakome, kad jis yra labai nekultūringas, apsileidęs. Bet jei žmogus nejuda, tai visuomenė jį pakenčia“, – metaforiškai pastebi kardiologas. Jis siūlo netgi šeimos šventes ar gimtadienius minėti aktyviai – pavyzdžiui, surengiant žygį.
P. Šerpytis džiaugiasi Vilniuje vykdoma programa „Tuk tuk, širdele“, kurios metu jaunieji gydytojai mokyklose aiškina vaikams apie širdies ligų rizikos veiksnius ir sveikos gyvensenos svarbą. Tai, anot jo, yra pavyzdys, kaip reikėtų diegti sveikatinimo įgūdžius nuo pat vaikystės.
Medicinos pagalbos prieinamumas regionuose
Profesorius taip pat išreiškia susirūpinimą dėl kardiologų trūkumo ir jų susitelkimo didžiuosiuose miestuose. „Žmonės serga ne tik Vilniuje, bet ir rajonuose. Jie irgi turėtų gauti pakankamą medicinos priežiūrą“, – akcentuoja P. Šerpytis, pabrėždamas būtinybę užtikrinti vienodą prieigą prie specializuotos medicinos pagalbos visoje Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.