Kylant oro temperatūrai, didėja ir pavojus sveikatai, ypač sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Karščiai kelia grėsmę dėl kelių veiksnių: jie paveikia organizmo skysčių balansą, sukeldami didesnį prakaitavimą ir skysčių netekimą, o itin aukšta temperatūra didina bendrą organizmo stresą bei nuovargį. Kaip teigia profesorė J. Čelutkienė, šie stresoriai dvejopai veikia arterine hipertenzija sergančių žmonių kraujospūdį – vieniems jis sumažėja, kitiems, atvirkščiai, dar labiau padidėja. Neatsitiktinai per karščius greitoji medicinos pagalba dažniau kviečiama būtent dėl pakilusio kraujospūdžio. Širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimų bei incidentų rizika išauga, kai oro temperatūra perkopia 30 °C. Ypač svarbi yra juntamoji temperatūra, kuri dėl didelio oro drėgnumo gali būti net aukštesnė už termometre rodomą.
Karštis ir vaistų dozės: kada koreguoti?
Pasak profesorės J. Čelutkienės, sumažėjus ar padidėjus kraujospūdžiui karščių metu, gali prireikti laikinai koreguoti vartojamų vaistų dozes. Jei kraujospūdis sumažėja, vaistų dozes reikėtų mažinti; jei padidėja, gali prireikti papildomos kraujospūdį mažinančios tabletės per dieną. „Kadangi vasara ateina kasmet, o lėtinė liga dažniausiai neišeina, tai pacientas turėtų nelaukdamas karščių pasitarti su gydančiu gydytoju, kaip rekomenduojama vaistus vartoti vasarą“, – pataria kardiologijos profesorė. Anot jos, gydytojas kiekvienu individualiu atveju patars, kurias medikamentų dozes mažinti, o kurias didinti, atsižvelgdamas į paciento ligos istoriją. Tai leis pacientui saugiai koreguoti dozes pačiam, žinant rekomendacijas.
Svarbu pabrėžti, kad vaistų dozių mažinimas jokiu būdu nereiškia, jog vaistų galima visai nebevartoti. Tiek kraujospūdį mažinančius, tiek cholesterolį reguliuojančius vaistus reikia vartoti toliau. „Cholesterolio koncentraciją mažinančio vaisto teigiamas poveikis karščio metu yra nė kiek ne mažiau reikalingas negu šaltuoju laikotarpiu.
Karščio metu stresas organizmui šiek tiek didesnis, todėl svarbu efektyviai saugoti kraujagysles nuo katastrofų, ką ir daro statinai“, – akcentuoja profesorė. Statinai yra vaistas, užkertantis kelią infarktui ir insultui, todėl jų vartojimo nutraukti be gydytojo leidimo negalima.
Dažnai pacientai, sergantys arterine hipertenzija ir dislipidemija, vartoja politebletes, kuriose šie vaistai yra sujungti į vieną tabletę. Tai patogu, nes sumažina tikimybę pamiršti išgerti vaistus ar savavališkai nutraukti jų vartojimą. Europos pacientų apklausos rodo, kad mažesnis tablečių skaičius pagerina gydymo režimo laikymąsi: vienos tabletės režimo nesilaiko 1 iš 30 pacientų, o dviejų tablečių – jau 1 iš 5.
Profesorė J. Čelutkienė taip pat rekomenduoja pasirūpinti pakankama vaistų atsarga išvykstant iš namų ilgesniam laikui, pavyzdžiui, į sodybas ar užsienį, kur vaistų įsigyti gali būti sudėtinga. „Neišgėrus vieną dieną tragedija neįvyks, tačiau po 3–5 dienų grėsmė jau išauga. Be abejo, priklauso ir nuo vaistų, pavyzdžiui, jei tai kraują skystinantys preparatai, kurie reikalingi kasdien, tai vos pora dienų be jų gali sukelti rimtas pasekmes – trombozę“, – perspėja profesorė. Skysčių netekimas, stresas ir padidintas spaudimas – visi šie veiksniai padidina kraujagyslių trombozės riziką, kuri gali pasireikšti bet kurioje organizmo vietoje.
Geriausia prevencija: vanduo ir elgesys karštyje
Svarbiausias patarimas, kaip padėti organizmui ištverti vasaros karščius, yra padidintas skysčių vartojimas. Profesorė J. Čelutkienė pataria karščių metu paprastai suvartojamų skysčių kiekį padidinti 0,5–1 litru, o fiziškai aktyviems žmonėms – net dviem litrais daugiau. Tinkamas skysčių vartojimas ne tik apsaugo nuo dehidratacijos, bet ir užtikrina tinkamą inkstų veiklą, kuri dažnai būna sutrikusi lėtinėmis ligomis, ypač arterine hipertenzija ar širdies nepakankamumu, sergantiems pacientams.
Vandenį rekomenduojama gurkšnoti nuolat, nelaukiant troškulio. Gerkite prieš išeidami į lauką, būdami lauke ir grįžę namo. Paprastas būdas įvertinti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, yra stebėti šlapimo kiekį ir spalvą – ji neturėtų būti tamsi ar koncentruota. Karščių metu taip pat svarbu vengti labai sūrių produktų ir mažinti druskos vartojimą. Vidurdienį rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, o aktyvesnes veiklas planuoti ryto ar vakaro valandomis, kai oras yra vėsesnis.
Karščio signalai: kada kreiptis į gydytoją?
Profesorė J. Čelutkienė pastebi, kad vyresni žmonės dažniausiai vengia saulėkaitos, bet pamiršta gerti pakankamai skysčių, o jaunesni, nors ir geria pakankamai, dažnai rizikuoja savo sveikata visą dieną būdami saulėje. Karštis gali išryškinti širdies problemas net tiems, kurie anksčiau neturėjo jokių nusiskundimų. „Ligos paprastai manifestuoja tam tikrų aplinkybių metu, karštis – viena iš jų“, – sako kardiologė. Pagrindiniai širdies ligų simptomai, kuriuos pajutus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, yra skausmai krūtinėje, dusulys ir stipraus širdies plakimo arba permušimų pojūtis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.