Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, tačiau didelę dalį jų galima užkirsti kelia reguliariu fiziniu aktyvumu. Amerikos širdies asociacija (AŠA) neseniai paskelbė mokslinį pareiškimą, kurio tikslas – padėti pašalinti fizinio aktyvumo galimybių skirtumus ir taip pagerinti gyventojų širdies ir kraujagyslių sveikatą. Jų žinia aiški: net trumpas, kasdienis judėjimas gali turėti milžinišką teigiamą poveikį.
Širdies sveikatos rekomendacijos ir statistika
AŠA teigia, kad vos 20 minučių kasdienis pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu gali reikšmingai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymo. Vis dėlto, neramina statistika: daugybė žmonių, ypač Amerikoje, nepasiekia rekomenduojamos 150 minučių vidutinio aktyvumo fizinės veiklos normos per savaitę. Didesnę ŠKL riziką turi vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, žemesnio socialinio ir ekonominio statuso asmenys bei tie, kurie susiduria su psichikos sveikatos problemomis, pavyzdžiui, sergantys depresija.
AŠA pareiškime pabrėžiama, kad pirmenybė turi būti teikiama gyventojų aktyvumo lygio didinimui, skiriant daugiau išteklių, kad fizinis aktyvumas taptų neatsiejama kasdienės rutinos dalimi. Mokslinis pareiškimas buvo paskelbtas prestižiniame žurnale „Circulation“, patvirtinant tyrimų pagrįstumą.
Kodėl 20 minučių kasdienio judėjimo yra kritiškai svarbu?
Kardiologai vieningai sutaria: blogiausia mankšta – ta, kurios nebuvo. Jei esate fiziškai neaktyvūs, net 20 minučių kasdienis pasivaikščiojimas gali duoti didžiulę naudą jūsų sveikatai. Šis paprastas įprotis teigiamai paveiks įvairius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tokius kaip svoris, kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje.
Svarbiausia – rasti malonią veiklą, kuri paskatintų judėti. Pietų Karolinos medicinos universiteto (JAV) kardiovaskulinių ligų tyrėjas Danielis Lacklandas pabrėžia, kad tai gali būti šokinėjimas per virvutę, lipimas laiptais, važinėjimas riedučiais ar net paprasčiausi pratimai sėdint. Be to, nebūtina skirti 20 minučių iš karto; šį laiką galima padalyti į kelis trumpesnius pasivaikščiojimus per dieną, o rezultatas bus panašus.
„Be abejo, kuo daugiau mankštinamės ir intensyviau, tuo geresnis poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai“, – sako D.Lacklandas. – „Tačiau naudos galima pasiekti užsiimant bet kokia veikla, nepaisant jos dažnumo ir trukmės.“
Kliūtys fiziniam aktyvumui ir kaip jas įveikti
Dauguma žmonių nejuda pakankamai, klaidingai manydami, kad fizinis aktyvumas ir reguliarios treniruotės yra socialinio „elito“ privilegija. Tiesa ta, kad gerai širdies sveikatai palaikyti nereikia brangių treniruoklių ar asmeninio trenerio. AŠA pareiškime akcentuojama, jog pakaktų saugios aplinkos pasivaikščiojimui ir nemokamų erdvių treniruotėms.
Nutukimas, hipertenzija, diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir rūkymas yra pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su didesniu sergamumu ŠKL. Šie veiksniai dažnai yra susiję ir su nepakankamu fiziniu aktyvumu. AŠA teigia, kad yra tvirtų įrodymų, jog nutukę, hipertenzija ir diabetu sergantys žmonės per mažai užsiima širdžiai naudingomis fizinėmis veiklomis. Tačiau tyrimų rezultatai neleidžia daryti išvados, jog didelis cholesterolio kiekis ir rūkymas tiesiogiai kliudo fiziniam aktyvumui.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi žmonės turi vienodas sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai gali susidurti su tinkamos aplinkos trūkumu. Skidmoro koledžo (Niujorkas, JAV) profesorius Polas Arciero išskiria pagrindines kliūtis:
„Didžiausios fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, ėjimo, kliūtys kaimo ar miesto vietovėse yra šaligatvių, vietų, į kurias būtų galima nueiti pėsčiomis (parkų, žaliųjų erdvių, prekybos centrų ir pan.), priėjimo prie viešojo transporto stotelių, saugių pėsčiųjų maršrutų, o tam tikrose vietovėse – nesveikas oro užterštumo lygis ir (arba) ekstremali temperatūra.“
Atsižvelgiant į šias kliūtis, svarbu ieškoti bendruomeninių sprendimų ir kurti infrastruktūrą, kuri skatintų aktyvią gyvenseną visiems. Kiekvienas žingsnis, kiekviena judėjimo minutė prisideda prie jūsų širdies ir viso organizmo sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.