Helicobacter pylori (H.pylori) bakterija yra vienas didžiausių iššūkių šiuolaikinei medicinai, nes ji susijusi su pavojingomis virškinimo sistemos ligomis, įskaitant opaligę ir skrandžio vėžį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šią bakteriją nešioja beveik pusė žmonijos. Nors mažiau išsivysčiusiose šalyse užsikrėtusiųjų dalis siekia 70–80 proc., o Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse – 20–30 proc., Lietuvoje padėtis prastesnė – apie 50–60 proc. gyventojų yra užsikrėtę H.pylori.
Kodėl H.pylori kelia nerimą?
Nusilpus imuninei sistemai, ši bakterija ima aktyviai daugintis, sukeldama uždegimus, kurie gali lemti opų atsiradimą skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Blogiausia, kad ilgalaikė H.pylori infekcija yra vienas pagrindinių skrandžio vėžio rizikos veiksnių. Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos prezidentas Alvydas Česas perspėja: „Jei dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, reikėtų sunerimti, ar tai nėra ženklas, kad atsirado opa.“ Išsivysčiusiose šalyse H.pylori sukelia iki 75 proc., o besivystančiose – net 90 proc. skrandžio vėžio atvejų. Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje skrandžio vėžys vis dažniau nustatomas jaunesniems, apie 50-60 metų, asmenims, o agresyvios vėžio formos plinta.
Užsikrėtimas ir gydymo iššūkiai
Helicobacter pylori plinta per seiles, todėl ja užsikrėsti galima bučiuojantis ar artimai bendraujant šeimos rate. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas užsikrėtęs asmuo susirgs skrandžio vėžiu. Gydymas dažniausiai apima antibiotikus, tačiau tai yra sudėtingas klausimas, dėl kurio vis dar diskutuoja mokslininkai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas profesorius Limas Kupčinskas pabrėžia, kad antibiotikų vartojimas turi būti racionalus. Perteklinis ar nepagrįstas plataus spektro antimikrobinių vaistų naudojimas stiprina bakterijos atsparumą, o tai apsunkina gydymą ir didina toksinų žalą organizmui.
Lietuvoje, kaip ir Pietų Europos šalyse, stebimas prastėjantis opaligės gydymo rezultatas dėl didėjančio atsparumo antibiotikams.
Bakterijos istorija ir paplitimas
Profesorius L. Kupčinskas pasakoja, kad H.pylori turi įdomią istoriją. Ilgą laiką buvo manoma, jog skrandžio rūgštinė terpė nepalanki bakterijoms, todėl H.pylori egzistavimas buvo atrastas tik 1989 metais Australijos mokslininkų. Šis atradimas, vėliau įvertintas Nobelio premija, leido sėkmingai gydyti opaligę. Nustatyta, kad Lietuvoje suaugusiųjų užkrėstumas H.pylori siekia 50–60 proc., tačiau vaikų – tik 10 proc., o studentų – apie 25 proc. Vakarų šalyse H.pylori paplitimas mažėja dėl gerėjančių higienos sąlygų, tačiau Lietuvoje šis procesas lėtesnis. Bakterija dažniausiai užkrečia ankstyvoje vaikystėje, iki penkerių metų, per motinos seiles.
Kaip atpažinti ir diagnozuoti?
H.pylori išskiria fermentą ureazę, kuri skaido šlapimo rūgštį į anglies dvideginį ir amoniaką, sukeldama raugėjimą ir prastą burnos kvapą. Ji slopina skrandžio gleivių gamybą, todėl skrandis tampa jautrus aštriam maistui, kofeinui, alkoholiui, o tai skatina uždegimą ir opų atsiradimą. Jei vargina tokie skrandžio sutrikimai kaip pilnumo jausmas ar skausmas „duobutėje“, būtina kreiptis į medikus. Diagnostikai naudojami endoskopijos tyrimas su biopsija, kraujo ir išmatų tyrimai. Ateityje Kauno klinikose bus taikomas ir neinvazinis kvėpavimo testas, leidžiantis aptikti bakterijos medžiagų apykaitos produktus iškvepiamame ore. Svarbu nepamiršti, kad skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai gali užmaskuoti H.pylori buvimą, todėl reikia laiku išsitirti.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.