Kasmet vis daugiau dėmesio skiriama virškinimo sistemos sveikatai, o šiais metais akcentuojama sveikai palankios mitybos svarba nuo pat naujagimystės. Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė doc. dr. Goda Sadauskaitė pabrėžia būtinybę palaikyti sveiką virškinimą nuo pirmųjų gyvenimo dienų iki gilios senatvės, ypač atkreipiant dėmesį į pakankamą baltymų ir skaidulų suvartojimą bei saldžių maisto produktų ir gėrimų vartojimo ribojimą.
VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė akcentuoja, kad virškinimo sistema atlieka esminį vaidmenį žmogaus organizme: ji ne tik tiekia maistines medžiagas, bet ir skatina imunines reakcijas, yra mikrobiotos buveinė ir veikia kaip „antrosios smegenys“, per „smegenų ir virškinimo sistemos ašį“ reguliuojanti gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas.
Virškinimo ligų našta ir pagrindiniai rizikos veiksniai
Santaros klinikų specialistai ir Lietuvos gastroenterologų draugija įspėja, kad virškinimo sistemos ligos ir vėžys Europoje kelia didžiulę viešosios sveikatos ir ekonominę naštą. Šios ligos sukelia reikšmingą negalią, ankstyvą mirtingumą, dideles sveikatos sistemos išlaidas ir produktyvumo nuostolius.
Pagrindiniai virškinimo sistemos ligų rizikos veiksniai yra alkoholio vartojimas, rūkymas ir nutukimas. Šie veiksniai lemia ir lėtinių kepenų ligų progresavimą iki cirozės, kartu su lėtiniu virusiniu hepatitu C, hepatitu B ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.
Nerimą keliančios kepenų ligų tendencijos
Lietuvos gastroenterologų draugijos valdybos narys prof. Juozas Kupčinskas pateikia nerimą keliančius duomenis: „Alkoholio vartojimas didėja. Su tuo siejamas per pastaruosius 20 metų 4 proc. padidėjęs alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų atvejų skaičius, 14 proc. alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų mirčių skaičius, 16 proc. didesnis alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų paplitimo dažnis.“
Nors lėtinio hepatito C situacija Lietuvoje gerėja dėl visuotinės patikros ir efektyvaus gydymo, o lėtinio B hepatito atvejų mažėja dėl kūdikių vakcinacijos, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos atvejų skaičius nuo 2000 iki 2019 metų išaugo 21 proc., su ja susijusių mirčių – 35 proc., o paplitimas padidėjo 37 proc.
Deja, ši liga vis dažniau diagnozuojama jaunesniame amžiuje.
Virškinimo sistemos vėžio grėsmė ir prevencija
Virškinimo sistemos navikinės ligos sudaro net trečdalį visų navikų atvejų mirties priežasčių Europoje. Doc. Edita Kazėnaitė įspėja: „Labiausiai paplitę yra kolorektalinis, skrandžio, kasos, stemplės ir kepenų navikai. Nuo 2000 m. iki 2019 m. virškinimo sistemos navikų atvejų padažnėjo 26 proc. Pastebimos navikinių ligų išsivystymo jaunesniame amžiuje, t.y., tarp 25 m. ir 39 m., tendencijos.“
Didžiausias mirtingumas dėl virškinimo trakto navikų siejamas su storosios žarnos vėžiu, kurio dažnėjimo veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas ir per didelis kūno masės indeksas. Antroje vietoje yra kasos vėžys, kurio ankstyva diagnostika yra sudėtinga, o trečioje – skrandžio vėžys, dažnai susijęs su Helicobacter Pylori infekcija. Taip pat stebimas kepenų ir stemplės vėžio atvejų didėjimas, pastarasis siejamas su gastroezofaginio refliukso liga ir nutukimu.
Bendri rizikos veiksniai, susiję su virškinimo sistemos ligomis ir vėžiu, apima rūkymą, alkoholio vartojimą, prastą mitybą, fizinį neveiklumą, nutukimą ir kontaktą su aplinkos toksinais.
Ekonominis aspektas: iššūkis visai šaliai
Didėjantis sergamumas virškinimo sistemos ligomis yra ne tik iššūkis asmenims ir medikams, bet ir visai šalies ekonomikai. Skaičiuojama, kad sumažinus mirtingumą dėl virškinimo sistemos ligų bent 25 proc., Lietuva sutaupytų 52,59 mln. Eurų, kas sudaro 0,11 proc. BVP. Tai pabrėžia ne tik medicininės, bet ir ekonominės prevencijos bei gydymo svarbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.