Lietuva žinojo apie JAV ir Izraelio planus prieš Iraną – prezidentas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad mūsų šalis kartu su sąjungininke Lenkija turėjo išankstinę informaciją apie planuojamą karinę operaciją prieš Iraną, kurią vykdė Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) kartu su Izraeliu. Prezidento teigimu, ši informacija buvo prieinama Lietuvos specialiosioms tarnyboms ir partneriams, tačiau dėl saugumo šių duomenų nebuvo viešai skelbiama.
Pasak Nausėdos, tai nereiškia, kad Lietuva imtųsi tiesioginės karinės veiklos Artimuosiuose Rytuose – informavimas apie planus yra dalis bendros sąjungininkų žvalgybinės ir gynybinės koordinacijos. Toks dalijimasis žvalgybine informacija yra įprasta NATO ir transatlantinių partnerysčių praktikoje, kai siekiama užtikrinti regioninį saugumą ir pasirengimą galimiems scenarijams.
Prezidento teigimu, nors Lietuva ir turėjo žinių iš anksto, saugumo situacija Šiaurės Rytų Europoje nepakito ir jokių naujų grėsmių šioje geografinėje zonoje nepastebima. Nausėda pasidalijo, kad jis palaikė ryšį su kelių šalių prezidentais – Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Suomijos vadovais – ir visi jie konstatavo panašią padėtį: nors konfliktas artimuosiuose regionuose kelia nerimą, jis nepasižymi tiesiogine eskalacija Baltijos šalių kaimynystėje.
Ši padėtis išryškėjo po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš Iraną. Operacijos metu buvo taikyti smūgiai, kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trumpas apibūdino kaip didelio masto puolamuosius veiksmus, siekiant sunaikinti Irano branduolinės programos infrastruktūrą ir sustabdyti potencialius grėsme tapti gebančias raketines sistemas.
Tokie veiksmai sukėlė perspėjimų ir nerimo banga regione: gausybė šalių uždarė oro erdves, o piliečiai buvo įspėti dėl galimų netiesioginių padarinių saugumui ir tarptautinei prekybai. Taip pat netoliese esančiuose regionuose pasipylė smūgiai į strateginius objektus ir diplomatinės misijos, o protestai Irako sostinėje Bagdade prieš Jungtinių Valstijų ambasadą rodė, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose greitai įsiliepsnoja.
Prezidento teigimu, toks išankstinis informavimas nėra neįprastas – jis yra dalis bendro sąjungininkų saugumo mechanizmo, kur žvalgyba ir duomenų dalinimasis leidžia pasiruošti galimiems scenarijams. Pasak jo, toks bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad Baltijos valstybės, įskaitant Lietuvą, galėtų adekvačiai reaguoti į bet kokius geopolitinius iššūkius, net jei jie kilo toli nuo mūsų regiono.
Lietuvos užsienio politikos ekspertai pastebi, kad tokio pobūdžio kariniai veiksmai Irano atžvilgiu gali turėti platesnių pasekmių visiems NATO nariams. Iš anksto suteikta informacija rodo, kad sąjungininkai stengiasi išlaikyti koordinuotą požiūrį net ir kompleksiniuose konfliktuose, tačiau bet koks regioninių konfliktų eskalavimas gali paveikti ir Europos saugumo kontekstą, ypač kai į jį įsitraukia supervalstybės.
Tokios situacijos taip pat kelia klausimų dėl tarptautinės teisės, diplomatinių derybų reikšmės ir bendro ES bei NATO veiksmų koordinavimo, kad būtų išvengta netikėtų konfrontacijų poveikio platesnei globaliai politikos equilibrijai.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.