Užmaršumas – ne juokas. Nepastovi miego rutina ir stoka gali prisidėti prie ankstyvo Alzheimerio ligos išsivystymo. Barselonos universiteto doktorantė Laura Stankevičiūtė aiškinasi, kaip miegą galime „pakinkyti“ savo sveikatos labui ir atitolinti įvairias ligas.
Miego svarba organizmo atsinaujinimui
„Miego metu vyksta labai daug įvairių procesų: nuo imuniteto stiprinimo, širdies ir kraujagyslių sistemos regeneracijos iki atminties konsolidavimo, smegenų valymo nuo toksinių baltymų, turinčių įtakos ir Alzheimerio ligai“, – pasakoja L. Stankevičiūtė.
Mokslininkės tyrimai Šveicarijos atminties klinikose atskleidė miego kokybės įtaką smegenims, ypač hipokampui – atminčiai svarbiai sričiai, kurią Alzheimeris pažeidžia pirmiausia. Obstrukcinė miego apnėja, pasak L. Stankevičiūtės, daro didelę žalą hipokampui, todėl miego sutrikimai didina riziką susirgti Alzheimerio liga. Jos darbas siekia panaudoti miegą kaip prevencinį veiksnį demencijos trajektorijoje, tiriant neurouždegimo procesus, kurie gali sieti miegą ir ligos patologiją.
Miego kokybė: svarbiau už trukmę
Nors 7–9 valandos miego yra rekomenduojamas standartas, jo kokybė yra gyvybiškai svarbi. Gilios miego stadijos, kuriose vyksta atsinaujinimo procesai, pasiekiamos tik nefragmentuoto miego metu. Miego kokybei įtakos turi vėsesnė kambario temperatūra, šviesos ir triukšmo nebuvimas. Dienos metu gauta pakankamai natūralios šviesos ir fizinis aktyvumas padeda subalansuoti cirkadinį ritmą.
Pastovus miego tvarkaraštis yra esminis. Savaitgaliais miegant per ilgai, išbalansuojamas cirkadinis ritmas, o pokaičio miegas nekompensuoja nakties trūkumo ir gali sutrikdyti vėlesnį poilsį. Kardinalūs miego ritmo kaitaliojimai, pavyzdžiui, dirbant pamaininį darbą, sukelia emocinės būklės, atidumo ir atminties problemas.
Alzheimerio plitimas ir miego perteklius
PSO perspėja dėl didėjančio Alzheimerio pacientų skaičiaus, kurį lemia pailgėjusi gyvenimo trukmė ir gyvenimo būdo faktoriai: mityba, fizinis aktyvumas, aplinkos užterštumas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Nuolat miegoti ilgiau nei 9 valandas gali būti ligos indikacija, reiškianti, kad organizmas bando kompensuoti vidinius procesus – tai „raudona vėliava“ apsilankyti pas specialistą.
Šaltuoju metų laiku padidėjęs miego poreikis yra natūralus dėl mažesnio šviesos kiekio. Pandemijos metu, stresas, nerimas ir apribotas buvimas lauke taip pat prisidėjo prie suprastėjusios miego kokybės. Geresnis miego pažinimas ir tinkama higiena gali ženkliai prailginti mūsų gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.