„Valgau į valias ir nestorėju. Tokia mano genetika“, – džiaugiasi dalis lieknų žmonių, o štai kiti skundžiasi, kad papildomi kilogramai auga net ribojant maistą. Ar tikrai mūsų svorį nulemia genetika ir kodėl vieni pasižymi greita, kiti lėta medžiagų apykaita?
Kalti genai?
„Su drauge ilsėjomės viešbutyje, kur viskas įskaičiuota. Draugė valgė labai daug ir tikrai ne pačio sveikiausio maisto. Aš stengiausi į lėkštę krautis daug daržovių, mažai mėsos ir bulvių. Didžiąją atostogų dalį abi praleidome gulėdamos ant gultų prie baseino. Po atostogų pasisvėrėme. Draugė nepriaugo nė kilogramo, o aš – keturis, nors, regis, valgiau tik agurkų salotas“, – pasakojo Augustė. Ji klausia, ar kūno kilogramus lemia genetika ir kodėl žmonių medžiagų apykaita taip skiriasi.
„ID Clinic“ gydytojas dietologas Edvardas Grišinas teigia, kad iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl vieni, valgydami tą patį maistą, storėja, kiti – ne. Yra tik prielaidų.
„Tokių laimingųjų, kurie savęs gali nevaržyti, valgyti ką tik panorėję ir neturėti problemų dėl antsvorio, nėra daug.
Kita vertus, pastebėta, kad daug valgantys ir nestorėjantys žmonės valgo kur kas rečiau nei dauguma. Jie gali dvi dienas sukirsti daug maisto, o kitas dienas itin mažai valgyti. Jie nejaučia diskomforto neprisikimšę maisto. Kartais net pamiršta pavalgyti.
Taip pat pastebėta, kad šie daug valgantys ir nestorėjantys žmonės juda du kartus daugiau nei tie, kurie linkę priaugti svorio.
Ir aš nekalbu apie sportą. Gal toks žmogus, pavyzdžiui, labai greitai vaikšto, yra judrus, nenustygstantis vietoje“, – apie lieknus žmones pasakojo gydytojas.
Paklaustas, ar genetika lemia polinkį storėti arba atvirkščiai, leidžia daug valgant išlikti lieknam, E. Grišinas teigia, kad genetika atlieka svarbų vaidmenį mūsų svorio dinamikoje, tačiau kuris būtent genas ar jų kombinacija lemia mūsų kūno formas, iki šiol spėliojama.
Kartą sustorėjęs – visą gyvenimą kovosi su kilogramais
Tiesa, pasak gydytojo, nustatyta, kad jei žmogus bent kartą gyvenime priaugo nemažai papildomo svorio, su antsvoriu jis turės kovoti nuolat ir genetika čia vargiai padės.
„Kilogramai visada norės grįžti, kad ir kiek svorio numesi. Kūnas čia turi atmintį. Jeigu žmogus kokiomis nors aplinkybėmis buvo priaugęs nemažai svorio, paskui jo atsikratė, jis turi didesnę riziką vėl jo priaugti. Tarsi užburtame rate: numeta ir vėl priauga“, – stengtis niekada gyvenime nepriaugti per daug svorio pataria medikas.
Gydytojas paneigia mitą, kad dažnesnis tuštinimasis reiškia, jog žmogus turi greitą apykaitą.
„Virškinimo sistema ir medžiagų apykaita yra du skirtingi dalykai. Atvirkščiai, jeigu žmogus per dažnai tuštinasi, pavyzdžiui, keturis kartus per dieną, yra rizika, kad jis nepasisavina maistinių medžiagų. Tai nėra gerai“, – teigia pašnekovas.
Lėtos medžiagų apykaitos priežastys
Pasak gydytojo, lėtesnę medžiagų apykaitą turės fiziškai neaktyvus žmogus. Jei raumeninis audinys yra nepakankamai tvirtas, medžiagų apykaita bus lėtesnė.
Kita lėtos medžiagų apykaitos priežastis – deguonies stoka. Pavyzdžiui, sergant anemija.
Lėta apykaita būdinga ir turint įvairių skydliaukės sutrikimų, patiriant lėtinį stresą.
„Neretai žmonės, kurie sako „aš mažai valgau, bet storėju“, savo racioną vertina neobjektyviai. Kas vienam atrodo mažai, kitam – daug. Žmonės dažnai neįvertina racionaliai, nei kiek, nei ką valgo.
Būna, pacientai sako, kad tik Cezario salotų prie vyno taurės suvalgė. Suprask, vos ne dietinis patiekalas. Tačiau kai pasižiūri, kiek kalorijų toje pietų porcijoje, paaiškėja, kad tiek pat, kiek kiaulienos kepsnyje su grietinėlės padažu ir bulvių koše“, – pasakoja gydytojas.
E. Grišinas teigia, kad išmatuoti medžiagų apykaitos greitį yra įmanoma.
„Egzistuoja toks fizikocheminės analizės metodas kalorimetrija. Jis nustato, kiek žmogus per tam tikrą laiką sudegina kalorijų. Per dvidešimt minučių trunkantį tyrimą galima nustatyti medžiagų apykaitos greitį realiu laiku“, – sako gydytojas.
Labiau už genetiką antsvorį nulemia aplinka
Vis tik dažniausiai už medžiagų apykaitos greitį, anot dietologo, esame atsakingi patys, mūsų aplinka, bet ne genetika.
„Žmogus gali turėti polinkį į nutukimą, tačiau daug priklausys nuo to, kokioje aplinkoje jis gyvens. Jeigu aplinka neprisidės prie genetinio polinkio tukti, tėvai nekiš vaikui maisto, žmogus gali būti lieknas ir atvirkščiai – supergreitą medžiagų apykaitą turintis žmogus, patekęs į specifines sąlygas, gali priaugti nereikalingų kilogramų. Pavyzdžiui, kartais pakanka susirasti skaniai ir daug gaminantį partnerį“, – pasakoja dietologas.
Jis sako, kad pagreitinti medžiagų apykaitą galima tik tada, kai randama jos sulėtėjimo priežastis ir ji pašalinama.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.