Dažnai linkstame nuvertinti pirmuosius organizmo siunčiamus pavojaus signalus, manydami, kad jie praeis savaime. Vis dėlto, kaip teigia Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramedikų profesijos mokytojas, gydytojas rezidentas Augustas Kišonas, būtent toks delsimas kartais kainuoja labai brangiai. „Per šventes žmonės atsipalaiduoja, daugiau valgo, vartoja alkoholį, mažiau galvoja apie savo savijautą. Labai dažnai girdžiu: gal persivalgiau, gal pavargau, gal rytoj bus geriau. Deja, būtent toks delsimas kartais kainuoja labai brangiai“, – sako A. Kišonas, pabrėždamas, kad žinių trūkumas neretai nėra didžiausia problema – ja tampa nepakankamas simptomų sureikšminimas.
Klastinga širdies infarkto grėsmė: ne tik virškinimo sutrikimas
Viena iš klastingiausių būklių, galinčių ištikti, ypač prie sotaus stalo, yra miokardo infarktas. Jo simptomai itin dažnai palaikomi virškinimo sutrikimu. „Žmogui pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, jis galvoja, kad tiesiog persivalgė. Labai svarbu žinoti, kad, jeigu skausmas stiprus, tęsiasi ilgiau nei 20–30 minučių, intensyvėja, plinta į kaklą, nugarą ar kairę ranką, tai jau signalas, kad situacija gali būti labai rimta“, – aiškina A. Kišonas.
Gydytojas pabrėžia, kad infarkto metu dažnai pasireiškia spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas, galintis atsirasti net ramybės būsenoje. Kai kuriais atvejais šis skausmas jaučiamas ir viršutinėje pilvo dalyje, todėl supainiojimas su virškinimo sutrikimu yra labai dažnas. Be skausmo, infarktą gali lydėti gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, stiprus nerimas ar net mirties baimės jausmas. Tokiais atvejais, pasak A. Kišono, svarbiausia – nedelsti.
„Kuo ilgiau žmogus nesureikšmina simptomų ir delsia kviesti pagalbą, tuo didesnė žala padaroma širdžiai. Gali išsivystyti širdies nepakankamumas, likti sunkūs liekamieji reiškiniai, o kai kuriais atvejais žmogaus gyvybės išgelbėti gali tiesiog nepavykti“, – akcentuoja paramedikų profesijos mokytojas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miokardo infarkto rizika didesnė žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, diabetu, turintiems padidėjusį cholesterolį, antsvorį, patiriantiems didelį stresą ar turintiems žalingų įpročių, taip pat vyresniems nei 45 metų vyrams ir vyresnėms nei 55 metų moterims.
Insultas – tylusis priešas, reikalaujantis žaibiškos reakcijos
Ne mažiau pavojinga, tačiau neretai lėtai atpažįstama būklė, yra insultas. „Bendraujant prie stalo staiga gali pasirodyti, kad žmogus pasidarė keistas – nebesiorientuoja, nerišliai kalba, nebeatpažįsta aplinkos. Labai dažnai tai nurašoma nuovargiui ar alkoholiui, nors iš tiesų tai gali būti insultas“, – sako A. Kišonas.
Insultas gali prasidėti staiga ir be išankstinio perspėjimo, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į netikėtus pokyčius. Dažniausi įspėjamieji požymiai yra vienos veido pusės nusileidimas ar perkreipimas, sutrikusi ar nerišli kalba, staiga atsiradęs rankos ar kojos silpnumas, galūnių nevaldymas, taip pat staigus regos pablogėjimas ar dvejinimasis akyse. Kai kuriais atvejais žmogus gali skųstis stipriu galvos skausmu, galvos svaigimu, jam gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą.
„Insulto gydyme laikas yra esminis veiksnys. Kuo greičiau pacientas patenka į gydymo įstaigą ir jam suteikiama specializuota pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad smegenų pažaida bus mažesnė“, – pabrėžia A. Kišonas. Pasak gydytojo, delsimas dažnai lemia ne tik ilgesnį gydymą, bet ir sunkius, visą gyvenimą trunkančius padarinius – kalbos, judėjimo ar savarankiškumo sutrikimus.
Užspringimas: kai sekundės gelbsti gyvybę
Užspringimas – viena iš grėsmingiausių būklių, galinčių ištikti prie vaišių stalo, kai sprendimą lemia sekundės. Tokiose situacijose svarbiausia ne panikuoti, o veikti. „Užspringimas būna dviejų tipų – dalinis ir visiškas. Dalinio užspringimo metu žmogus kosėja, gali įkvėpti, todėl svarbiausia jo netrukdyti ir skatinti kosėti. Tokiu atveju dažniausiai svetimkūnis pasišalina pats“, – aiškina specialistas.
Pavojingiausia situacija – visiškas užspringimas. „Toks užspringimas dažniausiai ateina su tyla. Žmogus negali nei kosėti, nei kalbėti, nei kvėpuoti. Jis pradeda griebtis už kaklo, gali mėlynuoti – tai aiškus signalas, kad reikia veikti nedelsiant“, – pabrėžia A. Kišonas. Tokiu atveju būtina iš karto suteikti pirmąją pagalbą: atlikti penkis smūgius į tarpumentę, o jei tai nepadeda – penkis Heimlicho manevrus. Šie veiksmai kartojami tol, kol svetimkūnis pasišalina arba žmogus netenka sąmonės. „Jeigu žmogus praranda sąmonę, reiktų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą tel. 112 arba 113 ir pradėti pradinį gaivinimą“, – sako paramedikų profesijos mokytojas.
Ypatingą dėmesį A. Kišonas atkreipia į situacijas, kai žmogus užspringsta būdamas vienas. „Jeigu užspringote pats ir šalia nėra kam padėti, svarbiausia – nepanikuoti. Pabandykite atlikti smūgius į tarpumentę sau patys. Prispaudus smakrą prie krūtinės ir apsikabinus save, reikėtų staigiu judesiu trenktis nugara į sieną. Jeigu tai nepadeda, atlikite Heimlicho manevrą. Vienos rankos kumštį nykščiu į priekį uždėkite ant šiam veiksmui skirtos vietos, iš karto žemiau krūtinkaulio pabaigos, tada kita ranka suimkite už savo kumščio ir staigiu judesiu visu kūnu trenkitės į šalia esantį stabilų objektą“, – aiškina paramedikų mokytojas. „Užspringimas nėra nekaltas dalykas. Net jei žmogų pavyksta išgelbėti, dėl deguonies trūkumo gali likti sunkios, visą gyvenimą trunkančios pasekmės“, – pabrėžia jis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.