Skydliaukė yra mažas, tačiau gyvybiškai svarbus organas, gaminantis hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą, vystymąsi ir kūno temperatūrą. Šie hormonai diktuoja ląstelėms, kiek energijos sunaudoti. Kai skydliaukė veikia tinkamai, ji palaiko optimalų hormonų lygį kraujyje, užtikrindama sklandžią svarbiausių organų veiklą.
„Skydliaukė yra vidaus sekrecijos liauka, kurioje gaminami hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi bei kūno temperatūrą. Audiniuose šie hormonai „pasako“ ląstelėms, kiek energijos sunaudoti. Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, ji palaiko kraujyje normaliai medžiagų apykaitai reikalingą hormonų lygį ir taip užtikrina svarbiausių organų veiklą“, – skydliaukės svarbą akcentavo Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Endokrinologijos skyriaus vedėjas Arūnas Pangonis.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad skydliaukės patologija pasireiškia net iki 12 procentų žmonių. Mazgai skydliaukėje nustatomi maždaug pusei suaugusiųjų, ypač dažnai moterims, o vyresnio amžiaus asmenims (apie 70 procentų) neretai pasireiškia įvairios skydliaukės problemos.
Negydomų skydliaukės sutrikimų pasekmės
Ignoruojant skydliaukės veiklos sutrikimus, kyla rimtas pavojus sveikatai. Gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, išauga rizika susirgti širdies ligomis, taip pat sutrikti kaulų medžiagų apykaita. Todėl itin svarbu atpažinti simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.
Apgaulingi simptomai: kodėl sunku atpažinti skydliaukės ligas?
Pasak gydytojo A. Pangonio, nėra specifinių simptomų, kurie tiesiogiai išduotų būtent skydliaukės veiklos sutrikimą. „Labai dažnai skydliaukės negalavimai apie save praneša įvairaus pobūdžio simptomais, kuriuos lengva supainioti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ar net psichologinėmis problemomis, todėl skydliaukės ligos ne visada iškart nustatomos“, – atkreipia dėmesį medikas.
Tirotoksikozė: kai hormonų per daug
Kai skydliaukės hormonų gaminama per daug, diagnozuojama tirotoksikozė. Esant šiai būklei, medžiagų apykaita būna per greita, ir organizmas sunaudoja per daug energijos.
Tai gali pasireikšti šiais simptomais:
- Padidėjęs prakaitavimas ir jautrumas karščiui
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Padidėjęs apetitas, tačiau svorio mažėjimas
- Viduriavimas
- Sausa, stora oda, rankų drebėjimas
- Nuovargis, emocijų kaita, blogas miegas
- Raumenų skausmas
- Mėnesinių ciklo ar vaisingumo sutrikimai
Hipotirozė: kai hormonų trūksta
Kitas dažnas skydliaukės sutrikimas, kai hormonų gaminama per mažai, o metabolizmas yra per lėtas, vadinamas hipotiroze. Klasikiniai hipotirozės simptomai apima:
- Nuovargis ir padidėjęs jautrumas šalčiui
- Svorio didėjimas
- Sulėtėjusi žarnyno veikla, vidurių užkietėjimai
- Bloga nuotaika, nerimas, depresija
- Odos sausumas, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas
- Raumenų skausmai
- Sumažėjęs libido
- Nereguliarus mėnesinių ciklas, vaisingumo sutrikimai
Diagnostika ir gydymas: kodėl svarbu laiku kreiptis į specialistus?
Gydytojo A. Pangonio teigimu, svarbiausia yra stebėti savo savijautą ir nedelsti kreiptis į medikus. Kuo ankstesnė diagnostika, tuo geresnės prognozės. „Šiuolaikinė medicina turi patikimų priemonių bei metodų skydliaukės problemoms diagnozuoti ir gydyti. Dėl skydliaukės ligų kartą per metus profilaktiškai išsitirti vertėtų kiekvienam, ypač jei šeimoje yra polinkis sirgti tokiomis ligomis. Pacientai pirmiausia turėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ir jei reikia – gydytoju endokrinologu“, – sako specialistas, rekomenduodamas pasitikrinti net ir nejaučiant akivaizdžių simptomų.
Kam kyla didesnė rizika susirgti?
Didesnę riziką susirgti skydliaukės ligomis turi vyresni nei 65 metų asmenys, sergantieji autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, vilklige, antinksčių nepakankamumu) bei tie, kurie vartoja vaistus, kurių sudėtyje yra dideli kiekiai jodo. Didelę įtaką ligai turi ir paveldimumas.
Nuo diagnozės iki gydymo: modernūs metodai
Skydliaukės funkcijai įvertinti atliekami kraujo tyrimai, matuojantys tirotropinio hormono (TTH), laisvo tiroksino (LT4), laisvo trijodtironino (LT3) ir antikūnų prieš tiroperoksidazę (ATPO) kiekius. Aptikus pernelyg aktyviai skydliaukei būdingų pakitimų, pacientas dažnai tiriamas dėl „karštų“ mazgų, atliekant skydliaukės scintigrafiją.
Skydliaukės struktūrai įvertinti skiriamas echoskopinis tyrimas, o norint tiksliau įvertinti skydliaukės dydį ar galimą spaudimą gretimiems organams – kompiuterinė tomografija. Įtariant piktybinį procesą, atliekama aspiracinė punkcija – plona adata įduriama į įtartiną darinį, o gauta audinio dalis tiriama mikroskopu.
Visapusė pagalba Klaipėdoje
A. Pangonio teigimu, Klaipėdos universiteto ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, kurioje dėl skydliaukės ligų taikoma tiek tiksli ir pažangi diagnostika, tiek terapinis ir chirurginis gydymas. „Suteikiama visa reikalinga pagalba vienoje vietoje: nuo diagnozės iki tęstinio gydymo. Endokrinologijos skyriaus komanda, turinti ilgametę patirtį, kasdien konsultuoja pacientus tiek skyriuje, tiek ambulatoriškai, aktyviai bendradarbiauja su kolegomis radiologais bei chirurgais ir skiria efektyviausią individualų gydymą pacientui“, – skyriaus ir komandinio darbo pasiekimais džiaugiasi A. Pangonis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.