Nors dėl nuoseklios planinės vakcinacijos stabligė Lietuvoje nėra itin dažnai pasitaikanti liga, vis dėlto ji išlieka gyvybei pavojinga infekcija. Kasmet vidutiniškai registruojami 1–2 stabligės atvejai, o 2010–2022 metais šalyje iš viso užfiksuota 19 susirgimų, iš kurių net 8 baigėsi mirtimi. Nerimą kelia tai, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio–balandžio mėn.) jau užregistruoti trys stabligės atvejai, apėmę 18–24 metų ir 25–44 metų amžiaus grupes. Nors stablige užsikrečiama visais metų laikais, statistika rodo, kad vasarą sergamumas padidėja – tai siejama su aktyvesne darbine veikla sode ar žemės ūkyje.
Stabligės sukėlėjas ir plitimo keliai
Stabligės infekcijos šaltinis – įvairūs gyvūnai, tokie kaip arkliai, galvijai, avys, šunys ir katės, kurių žarnyne gyvena stabligės bakterijos. Su gyvūnų išmatomis sukėlėjai išsiskiria į aplinką ir, virtę sporomis, ilgai išlieka dirvožemyje. Dėl šios priežasties net menkiausias odos pažeidimas, atsiradęs dirbant su nešvariu, žemėmis užterštu aštriu įrankiu ar kitu daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimi. Be to, stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti ir per stiprius odos nudegimus, atvirus kaulų lūžius ar gangreną. Svarbu pabrėžti, kad sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi, nes nuo sergančio žmogaus šia liga neužsikrečiama.
Skiepų svarba ir profilaktika
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai nuolat akcentuoja, kad persirgus stablige ir pasveikus, apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai išlieka efektyviausia ir vienintelė patikima apsisaugojimo priemonė. Lietuvoje skiepai nuo stabligės yra integruoti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami kombinuota vakcina, apsaugančia ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos, pagal griežtą schemą: sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m.
ir 15–16 m. amžiaus.
Siekiant išlaikyti patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo šios klastingos infekcijos, suaugusiems gyventojams skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Specialistai primena, kad vyresni nei 25-erių metų amžiaus žmonės nuo stabligės kas dešimtmetį yra skiepijami valstybės lėšomis – tai patogus ir lengvai prieinamas būdas užtikrinti savo ir artimųjų saugumą.
Ligos eiga ir pavojingi simptomai
Stabligės inkubacinis periodas gali svyruoti nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių, o kai kuriais atvejais net ir kelių mėnesių, tačiau dažniausiai jis trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais toje vietoje, kur pateko infekcija, ir gali tęstis iki kelių savaičių. Vėliau liga progresuoja ir pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai yra ypač skausmingi, jų trukmė svyruoja nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Ligai progresuojant, spazmų priepuoliai dažnėja, ilgėja ir tampa dar skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai ar net dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio raumenų spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis gali mirti. Todėl prevencija ir savalaikis skiepijimas yra gyvybiškai svarbūs.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.