Griežti perspėjimai ir apribojimai, o nepaklusniesiems – baudos. Dar visai neseniai tokią tikrovę teko patirti šalies gyventojams dėl siautėjusios pandemijos. Prieš metus apribojimų neliko, ir dabar net sunku įsivaizduoti, kad tokiomis sąlygomis teko gyventi visai neseniai. Su dideliu žmonių srautu susiduriančių įmonių ir įstaigų atstovai atskleidė, kokias nemalonias ir, atvirkščiai, naudingas pamokas siaučiant infekcijai jie išmoko ir kaip jos praverčia iki šiol.
Viešasis transportas: kaukės dar matomos, bet laisvė sugrįžo
Viešuoju transportu važinėjantys kauniečiai, matyt, dar prisimena, kad pandemijos metu įlipti pro priekines autobusų ar troleibusų duris nebuvo galima, o praėjimai prie vairuotojų buvo užtverti. Įsitaisyti ant priekinių keleivių sėdynių ar visai greta vienas kito taip pat buvo draudžiama. Autobusuose ir troleibusuose kabojo talpyklos su dezinfekciniais skysčiais, žmonės kaukėmis privalėjo dengti burną ir nosį. Tokios kelionės buvo varginančios.
Dabar situacija visiškai kitokia. Bendrovės „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė tikino, kad pandeminiu laikotarpiu įmonės darbuotojai laikėsi visų Vyriausybės reikalaujamų saugumo priemonių ir ribojimų. „Dezinfekcinio skysčio transporto priemonėse taip pat jau nebenaudojame. Kaip prevencinė priemonė dezinfekcinis skystis duodamas administracijos darbuotojams, transporto priemonių vairuotojams. Ženklų, rekomenduojančių laikytis atstumo, nebėra“, – pasakojo G. Makūnaitė.
Nuo 2022 metų gegužės 1 dienos šalyje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, kaukių dėvėjimas išliko tik rekomendacija. Vairuotojai pastebi keleivių, kurie kaukes vis dar dėvi – dažniausiai tai vyresnio amžiaus arba sergantys žmonės.
Prekybos tinklai: liko tik kelios prevencinės priemonės
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Simona Rizgelė sakė, kad įvairūs ribojimai parduotuvėse panaikinti. Pardavėjų nuo pirkėjų nebeskiria plastikiniai permatomi skydai, nėra ir lipdukų, kuriais buvo prašoma laikytis saugaus atstumo.
„Kai kuriose parduotuvėse liko tik plakatai, kuriuose informuojama, kad būtina dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo, čiaudint užsidengti nosį“, – teigė S. Rizgelė. Jos nuomone, tokia informacija tinka ir kitų infekcinių ligų prevencijai, todėl ji liko. Šie plakatai kabo parduotuvių darbuotojams skirtose vidinėse patalpose.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sakė, kad darbuotojų ir pirkėjų saugumas visada buvo ir toliau išlieka bendrovės prioritetas. „Suprantame, kad koronavirusas niekur nedingo, todėl net ir panaikinus ribojimus, situaciją stebime. Pandemijos metu išsivystė įprotis dezinfekuoti rankas, tad parduotuvėse ir dabar tai galima padaryti. To neketiname atsisakyti“, – sakė „Maximos“ atstovė. Prekybos tinklo darbuotojai pastebi pavienių klientų, dėvinčių apsaugines veido kaukes. Darbuotojai, jei patys nori, dėvi kaukes, pirštines, tačiau tai nėra privaloma. „Atitvarų kasose dėl darbuotojų ir klientų patogumo atsisakome palaipsniui. Paviršiai parduotuvėse dezinfekuojami ir valomi laikantis esamų higienos reikalavimų“, – pridūrė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kultūros ir religijos erdvės: virtualūs turai ir nuotolinės pamokos
Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios klebonas Tomas Karklys pasakojo, kad įspėjimai laikytis atstumo ir kitų saugumo priemonių maldos namuose buvo priklijuoti lipniosiomis juostomis. Kai apribojimų neliko, juos nuimti nebuvo sunku. „Dabar prie bažnyčios durų yra tik dezinfekcinio skysčio. Kitų saugumo reikalavimų nebėra. Vienas kitas žmogus užsideda veido kaukę, bet tokių labai mažai“, – atskleidė kunigas. Pasak jo, vasarą žmonių sumažėja, todėl pavojų tikimybė taip pat sumažėja.
Didžiausias Kaune Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, mieste turintis 9 padalinius, dėl pandemijos ir buvusių ribojimų patyrė nemažai išbandymų. Kol lankytojams muziejų durys buvo atviros, jų skaičius buvo ribojamas, žmonės privalėjo dėvėti veido kaukes ir mūvėti pirštines. Kai muziejai buvo visai uždaryti, jų darbuotojai išmoko dirbti per nuotolį, rengti nuotolines ekskursijas ir virtualius turus po ekspozicijas. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė sakė, kad dabar pandemiją primena tik prie įstaigų durų esantys dezinfekcinių skysčių flakonai. „Skystį naudojame patys, tai prašome daryti lankytojus“, – pastebėjo D. Kamarauskienė. Tęsiamos ir virtualios ekskursijos, ypač moksleiviams iš kitų miestų. „Manėme, kad virtualūs turai po muziejus niekam neįdomūs, tačiau paaiškėjo, kad klydome. Jie tapo populiarūs pandemijos metu ir išliko aktyviai lankomi atšaukus visus ribojimus. Pandemijos metu gavome ir naudingų pamokų, kurios praverčia. Pavyzdžiui, jei reikėtų, dabar kur kas lengviau suvaldytume didelius lankytojų srautus“, – kalbėjo muziejaus vadovė.
Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė sakė, kad teatre liko blogi priminimai apie tą laiką, kai spektakliai nevyko, tačiau pandemijos metu išmoktos pamokos naudingos. „Patyrėme įvairių ribojimų. Kai spektaklius dar buvo galima vaidinti, žiūrovai turėjo dėvėti kaukes ir sėdėti kas antroje kėdėje, vėliau atstumai tarp žmonių buvo dar didesni. Dabar griežtai laikytis atstumų nebereikia, nebeliko to prašančių lipdukų ar skelbimų. Pandemijos metu išmokome rengti nuotolinius susitikimus su Kultūros ministerija ar kitomis įstaigomis. Ši naudinga praktika išliko iki šiol“, – sakė teatro atstovė. A. Burovienė pasakojo, kad kai kurie, dažniausiai vyresni žiūrovai, į teatrą kartais vis dar ateina dėvėdami kaukes, nors to nėra prašoma. Kaukių bei greitųjų testų atsargos saugomos ir pačiame teatre. „Pavasarį kai kurie darbuotojai koronavirusu dar sirgo, todėl kaukės ir greitieji testai pravertė. Kaukes naudojame ir dabar, jos praverčia, jei žmonės pasijunta susirgę virusinėmis infekcijomis, tokiu būdu saugo save ir aplinkinius“, – aiškino A. Burovienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.