Šiuolaikinį žmogų skydliaukės ligos kamuoja itin dažnai. Gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė pabrėžia, kad dažniausiai aptinkamas sutrikimas – skydliaukės mazgai. Tyrimai rodo, jog patikrinus visą populiaciją, mažesnį ar didesnį mazgelį būtų galima aptikti beveik pas kas antrą žmogų, net ir pas tuos, kurie neturi jokių nusiskundimų.
„Dėl mažų gerybinių mazgelių smarkiai nerimauti ir nereiktų, bet jie gali didėti arba tapti piktybiniai, o tuomet prasideda rimtesnės bėdos“, – perspėja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė.
Klastingi simptomai: nuo nuovargio iki širdies veiklos sutrikimų
Skydliaukės sutrikimų turinčių pacientų simptomai yra individualūs ir gali labai skirtis. Jaunesnio amžiaus žmonės stiprių simptomų gali ir nejausti, arba juos tapatinti su kitomis ligomis. Fiziniai jaunų žmonių simptomai dažnai būna kur kas mažiau matomi; juos dažniau kamuoja psichologinės ir emocinės hormonų veiklos sutrikimo pasekmės: dirglumas, miego sutrikimai, itin suprastėjęs darbingumas.
Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į padidėjusį prakaitavimą, tankesnį pulsą, sunkiau toleruojamą fizinį krūvį ir kūno svorio pokyčius. Kartais kartu su skydliaukės ligomis pasireiškia ir akių ligų simptomai – skausmas, perštėjimas, ašarojimas ar vokų patinimas. Retas susimąsto, kad nuolatinio nuovargio priežastimi gali būti sutrikusi skydliaukės veikla.
Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems skydliaukės ligų, dažniausiai pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, ilgainiui galintys išsivystyti į širdies nepakankamumą. Taip pat gali vystytis kaulų išretėjimas – osteoporozė, kuomet net ir menka trauma gali sukelti lūžius.
Diagnozė: kada sunerimti ir kreiptis pagalbos?
Tirtis dėl skydliaukės sutrikimų rekomenduojama tiems asmenims, kurie jaučia būdingų ligoms simptomų, ir tiems, kurių artimi giminaičiai turi panašių diagnozių, mat šios hormonus gaminančios liaukos sutrikimai gali būti paveldimi, dažniausiai per moteriškąją šeimos liniją.
„Skydliaukės ligų simptomai labai tapatūs kitoms ligoms. Svarbiausia – pastebėti savijautos pokyčius, kreiptis į gydytojus, atlikti tyrimus ir, šeimos gydytojui pamačius hormonų sutrikimus, keliauti pas endokrinologą“, – aiškina dr. A. Abraitienė.
Gydytoja pabrėžia, kad skydliaukės ligoms diagnozuoti atliekami keli nesudėtingi laboratoriniai tyrimai: išmatuojami hormonų lygiai kraujyje, nustatomi skydliaukės uždegimo rodikliai. Taip pat atliekama skydliaukės echoskopija, kurios metu įvertinamas liaukos dydis, audinių struktūra, aptinkami mazgai ir uždegimo požymiai.
Skydliaukės tyrimus taip pat rekomenduojama atlikti vaisingo amžiaus moterims, planuojančioms pastoti. Šio organo veikla yra itin svarbi saugiam nėštumui: esant skydliaukės sutrikimams (sulėtėjimui ar suaktyvėjimui), mažėja galimybės sėkmingai pastoti ir išnešioti vaikelį.
Skydliaukės suaktyvėjimas: nuo energijos pliūpsnio iki išsekimo
Skydliaukės suaktyvėjimas yra viena dažniausiai diagnozuojamų skydliaukės ligų, galinti kelti pavojų žmogaus sveikatai. Tokį sutrikimą gali lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, susidarę mazgai, tačiau dažniausiai jį sukelia skydliaukės uždegimas.
Mokslininkai dar nėra tiksliai išsiaiškinę, kodėl prasideda skydliaukės uždegimas. Svarbios genetinės priežastys, tačiau kartais jis gali kilti ir dėl iš išorės gaunamo jodo pertekliaus. Skydliaukės uždegimą taip pat skatina nuolatinis stresas ir įtampa, nerimas, persidirbimas, nesveikas gyvenimo būdas.
„Nedidelis suaktyvėjimas skatina energijos pojūtį, žmogus būna darbingas, veiklus ir jaučiasi gerai. Visgi, hormonams pasiekus perteklių, organizmas nualinamas, atsiranda darbingumo sumažėjimas, bendras silpnumas ir nuovargis“, – prideda dr. A. Abraitienė.
Gydymas: kantrybė, medikamentai ir modernūs metodai
Skydliaukės ligų gydymas yra gana ilgas procesas, reikalaujantis reguliarių vizitų pas gydytoją endokrinologą. Pirmasis gydymo metodas – vaistai, kuriais galima reguliuoti hormonų gamybą ir užslopinti ligos simptomus, tačiau tai ne visuomet padeda.
Endokrinologė pabrėžia, kad gydymo kursas gali trukti iki dvejų metų, taip pat būtina reguliariai atlikti tyrimus bei lankytis pas gydytoją. „Skydliaukės ligoms reikia kantrybės, pasiryžimo ir kasdienio vaistų vartojimo. Apie 30-50 proc. pacientų po tokio gydymo pasveiksta ir jų skydliaukės veikla niekada gyvenime daugiau nesutrinka“, – akcentuoja gydytoja.
Pacientams, kuriems gydymas vaistais neveikia, arba jeigu skydliaukės problemos atsinaujina, taikomi kiti gydymo metodai – radioaktyvaus jodo terapija arba operacija.
„Radiojodo terapija taikoma jau apie 60 metų. Tai tikrai saugus ir laiko patikrintas gydymo metodas. Jodas kaupiamas tik skydliaukėje, jo poveikis yra lokalus, nėra bendro organizmo apšvitinimo. Tokią terapiją bandome prieš operacinį gydymą. Jeigu nepadeda ir tai – skydliaukė pašalinama. Visgi operacinis gydymas susijęs su komplikacijų rizika, o po operacijos pacientas visą likusį gyvenimą turi vartoti skydliaukės hormonus“, – paaiškina dr. Agnė Abraitienė.
Mitas apie jūros jodą ir saulę: ar tikrai pavojinga?
Daugelis pacientų teiraujasi gydytojų, ar vasarą nepadidėja skydliaukės sutrikimų rizika dėl didesnio karščio. Vis dėlto, skydliaukės ligoms sezoniškumas nebūdingas. Gydytojai rekomenduoja degintis saulėje saikingai, siekiant išvengti odos vėžio rizikos padidėjimo. Saikingas mėgavimasis saule yra naudingas, nes taip organizmas gamina vitaminą D, kuris siejamas su normalia skydliaukės veikla.
„Kitas mitas, kurį visada tikslinasi pacientai – poilsis pajūryje. Daugelis žino, kad jodo perteklius gali sąlygoti ligos pablogėjimą. Jaudintis nederėtų: jūros jodas nekenkia skydliaukės veiklai, o poilsis prie jūros kaip tik yra rekomenduojamas, kad pacientas atsipalaiduotų, pailsėtų“, – ramina gydytoja endokrinologė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.