Apie penktadalis 65 metų ir vyresnių Europos šalių gyventojų, turinčių funkcinių sutrikimų, gauna ilgalaikę priežiūrą medicinos įstaigose, o apie 30 proc. – oficialią priežiūrą namuose. Liūdnoji statistika rodo, kad likę 50 proc. garbaus amžiaus žmonių, turinčių sveikatos sutrikimų, negauna jokios oficialios priežiūros. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius žmonių, kuriems reikalinga slauga, skaičius išaugs daugiau nei dvigubai.
Artimojo slauga apima platų atsakomybių spektrą: rūpinamasi ne tik fizine stiprybe, maitinimu ir higiena, bet ir dvasinės gerovės palaikymu. Vaistininkė G. Ivanavičienė pabrėžia, kad neturint slaugymo patirties, susiduriama su gausybe įvairių iššūkių: sunkumais keičiant patalynę ar sauskelnes gulintiesiems, nepatogumu vartant ligonį, laiku paduodant vaistus ir vykdant kitus gydytojų nurodymus.
Slaugos palengvinimas: priemonės ir patarimai
Šiandien jau galima atrasti daugybę priemonių, palengvinančių artimųjų slaugą namuose. Tai funkcines lovos, specialūs čiužiniai pragulų profilaktikai, ligonio pozicionavimo pagalvės, alkūnių ir kulnų apsaugos, vaikštynės, įvairios dušo ir tualeto kėdės. Taip pat prieinamos ir specialios higienos priemonės, tokios kaip šampūno kepurės, drėgnos servetėlės, prausiamieji kremai ar putos, kurių nereikia nuplauti vandeniu.
Pragulų prevencija: svarbiausia – atidumas ir tinkama priežiūra
Bene dažniausias iššūkis, kylantis slaugant sunkiai judančius artimuosius, yra pragulos. Vaistininkė G. Ivanavičienė teigia, kad pagrindine jų prevencijos priemone išlieka reguliarus kūno padėties keitimas: gulintį ligonį būtina vartyti bent kas 2 valandas, sėdinčiam – keisti padėtį kas 15–20 minučių. Labai svarbu atkreipti dėmesį į slaugomo ligonio patalynę ir drabužius – audinys turėtų būti natūralaus pluošto, minkštas, puikiai praleidžiantis orą ir sugeriantis prakaitą.
„Siekiant išvengti pragulų, svarbu užtikrinti ir tinkamą asmens higieną. Tiek patalynę, tiek sauskelnes ar įklotus privaloma dažnai keisti.
Sausos ligonio odos priežiūrai rekomenduoju naudoti emolientus, intensyviai drėkinančius kūno kremus, padedančius atkurti odos barjerinę funkciją, o iššutimams – cinko tepalus arba pataisų sporų miltelius. Pragulų profilaktikai gali būti naudingi ir specialūs apsauginiai, kraujotaką aktyvinantys kremai arba poliuretano putų, silikoniniai tvarsčiai, atliekantys apsauginę ir amortizacinę funkciją“, – sako vaistininkė.
Kraujotaką taip pat aktyvina masažai, kuriuos rekomenduojama atlikti naudojant masažinius aliejus. Manoma, kad pragulos greičiau atsiranda tiems žmonėms, kurių organizme trūksta vitamino C ir cinko, todėl labai svarbu pasirūpinti subalansuota slaugomo žmogaus mityba arba pasitarti su gydytoju dėl papildomų vitaminų ir mikroelementų vartojimo.
Jauki ir saugi namų aplinka
Net ir nusilpę žmonės dažnai nenori palikti savo namų, nes juose jaučiasi saugiausiai. Prie geresnės savijautos nemenkai prisideda ir pažįstama aplinka, todėl jos, siekiant išsaugoti gerą emocinę būklę, nereikėtų paversti ligonine. Vaistininkė primena, kad tiek slaugomiems ligoniams, tiek juos prižiūrintiems asmenims namuose svarbu jaustis ne tik patogiai, bet ir emociškai gerai, todėl reikėtų puoselėti jaukumą, neapkrauti erdvės, pašalinti visus galimus dirgiklius.
„Geriausiu variantu, ligoniui turėtų būti skirtas atskiras kambarys, tačiau ne visi žmonės gali sau tai leisti. Šią erdvę būtina kasdien drėgnai valyti, panaudojant dezinfekuojančias priemones, reguliariai vėdinti ir palaikyti optimalią 18–20 laipsnių temperatūrą, vengti skersvėjų“, – pataria vaistininkė G. Ivanavičienė.
Jeigu namų oras yra sausas, jį svarbu drėkinti specialiais tam skirtais prietaisais arba paprasčiausiai kambaryje pastačius indus su vandeniu, ant radiatorių palikus drėgnus rankšluosčius. Tiek į oro drėkintuvą, tiek į naudojamą vandens indą ar ant rankšluosčių galima įlašinti kelis lašus arbatmedžio aliejaus, kuris dezinfekuoja patalpų orą, padeda imuninei sistemai bei saugo nuo virusų ir bakterijų.
„Atsižvelgiant į slaugomo ligonio būklę, vertėtų pasirūpinti ir jo mėgstama veikla. Jei slaugomas žmogus mėgsta skaityti – palikite prie jo lovos knygų, laikraščių ar žurnalų, įjunkite radiją, televizorių, kalbėkitės. Taip pat galite pasirūpinti ir keliais jam mielais, teigiamas emocijas keliančiais daiktais – nuotraukomis, atvirukais, gėlėmis. Prie lovos vertėtų nepamiršti palikti telefono, skambančio varpelio ar švilpuko, kad esant reikalui ligonis galėtų jus pakviesti“, – rekomendacijomis dalijasi vaistininkė.
Nepamirškite savęs: slaugančiojo gerovės svarba
Artimojo slauga dažnai gali tapti pagrindine žmogaus veikla, kuri reikalauja labai daug švelnumo, jautrumo, kantrybės, jėgų ir ištvermės. Tačiau atiduodant tiek daug emocijų ir rūpesčio, vaistininkė ragina nepamiršti ir asmeninių poreikių: tik patys jausdamiesi gerai, galėsite tinkamai pasirūpinti brangiu žmogumi.
„Rekomenduočiau nebijoti prašyti artimųjų pagalbos ir bent porai valandų per savaitę išeiti pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, paskaityti knygą, pažiūrėti mėgstamą serialą ar ramiai išgerti arbatos su seniai matytu draugu. Nuo jūsų psichinės būsenos labai priklauso slaugomo žmogaus nuotaika, ramybė ir pasitikėjimas. Juk kiekvienas neatsargiai ištartas žodis ar grubesnis veiksmas gali paskatinti neigiamas ligonio emocijas, o tai nepadeda ir fizinei sveikatai“, – sako G. Ivanavičienė.
Pradedant ligonį slaugyti namuose, naudinga apsvarstyti, kam galėsite paskambinti, kai reikės pagalbos, norėsite išvykti ar paprasčiausiai pailsėti. Pasak vaistininkės, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl prisiimant atsakomybę rūpintis sunkiai sergančiu artimuoju, svarbu pasiruošti įvairiems galimiems scenarijams, įvertinti, ar turite pakankamai žinių, įgūdžių ir fizinių jėgų. Apie lengvatas, taikomas slaugant ligonį namuose, galite sužinoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapyje, o sveikatos klausimais galite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.