Širdies ligų rizikos veiksniai ir prevencijos svarba
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra viena didžiausių grėsmių šiuolaikinėje visuomenėje. Kaip teigia profesorius Raimondas Kubilius, lietuviai genetiškai turi padidintą riziką susirgti šiomis ligomis. Norint efektyviai kovoti su jomis, pakanka kontroliuoti bent tris pagrindinius rizikos veiksnius: padidintą arterinį kraujospūdį, padidėjusią blogojo cholesterolio koncentraciją ir rūkymą.
Profesorius pabrėžia, kad širdies ligos dažnai pasireiškia be aiškiai išreikštų simptomų, todėl ypatingai svarbūs yra reguliarūs prevenciniai patikrinimai. Vyrai po 40-ojo gimtadienio ir moterys po 50-ojo gimtadienio turėtų apsilankyti pas gydytoją, kad pasitikrintų dėl ŠKL. Namuose rekomenduojama turėti kraujospūdžio matuoklį ir reguliariai tikrinti visų šeimos narių sveikatą, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Miego, oro ir žalingų įpročių įtaka širdžiai
Šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolat didina ŠKL riziką, kardiologai jau identifikuoja daugiau nei 40 veiksnių. Vienas naujausių ir reikšmingiausių atradimų – miego laikas. Tyrimai rodo, kad širdies sveikatai palankiausias užmigimo laikas yra tarp 22 ir 23 valandų. „Jeigu žmogus nueina miegoti po 11 ar net po 12 valandos vakaro, mūsų ŠKL rizika gali išaugti nuo 12 iki 24 proc.“, – perspėja R. Kubilius. Taip pat, trumpesnis nei 6 valandų miegas neigiamai veikia kraujagyslių sieneles.
Mokslininkai palyginti neseniai pradėjo akcentuoti ir švaraus oro svarbą širdies sveikatai. Aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis – visuotinai priimtas sveikatos rizikos veiksnys. Pasak gydytojo, sergantys ŠKL ligomis turėtų vengti didelio eismo zonų, o laisvalaikiui turėtų pasirinkti „žaliuosius maršrutus“.
Kardiologas pabrėžė, kad daugėja įrodymų ir apie elektroninių cigarečių žalą širdies sveikatai. „Jeigu pacientas bent pusę valandos naudoja elektroninę cigaretę, akivaizdu, kad padidėja širdies susitraukimų dažnis, organizmo simpatinė nervų sistema „užveda“ patologinius aterosklerozinius pokyčius kraujagyslėse“, – sako profesorius. Mesti rūkyti, įskaitant elektronines cigaretes, yra vienas svarbiausių žingsnių saugant širdį.
Nebylios ligos ir COVID-19 poveikis
Arterinio kraujospūdžio liga ilgą laiką išlieka nepastebėta, nes nesukelia jokių aiškiai išreikštų simptomų. Todėl profesorius patarė naudotis prevencinės patikros programomis. „Atkreipkime dėmesį, kad tai yra nebylios ligos. Jeigu mano šeimoje yra pirmos kartos giminaičių, kurie sirgo ar mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligos, tai aš turėčiau suskubti kreiptis į gydytoją, kad jis atliktų mano rizikos ištyrimą“, – pabrėžė R. Kubilius.
Profesorius pasakojo, kad ūmine COVID-19 ligos forma persirgusiem asmenims vėliau atsiranda sutrikimų, susijusių su širdies sveikata. Tai vadinamojo pokovidinio sindromo simptomai. „Paaiškėjo, kad kas trečias pacientas praėjus 4 savaitėms nuo ūminės COVID-19 infekcijos pasveikimo gali skųstis nauju atsiradusiu skausmu krūtinėje arba širdies plote, nei iš šio, nei iš to padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Po to, kai žmogus kreipiasi į gydytoją, net laboratoriškai nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis. Paradoksalu, kad iki susirgimo COVID-19 infekcija pacientas net nesiskundė jokiais širdies ligos negalavimais. Tikėtina, kad koronavirusas „užveda“ tą mechanizmą ir pacientai, malšindami dėl to atsiradusius širdies negalavimus, yra priversti naudoti vaistus“, – sakė R. Kubilius. Jis paaiškino, kad ir Kauno klinikose atliktas tyrimas parodė, jog COVID-19 ligos liekamieji požymiai lieka širdies raumenyje.
Profesoriaus patarimai stipriai širdžiai
R. Kubilius pabrėžė, kad jau diagnozuotų ŠKL pasireiškimą, jei tai tik įmanoma, gydytojai pacientams siūlo mažinti nemedikamentiniais būdais. Pirmiausia pacientas turi atsisakyti arba sumažinti tam tikrus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, mesti rūkyti. Kardiologas išskyrė ir kitus žalingus įpročius bei pateikė patarimų:
- **Mityba:** kontroliuoti kasdienį druskos suvartojimą, susilaikyti nuo maisto gardinimo ja. Žmogus neturėtų per savaitę suvartoti daugiau nei 350-400 gramų raudonos mėsos, kartą ar du per savaitę vartoti žuvies produktus, nepamiršti į racioną įtraukti vaisių ir daržovių. Reikia susilaikyti nuo riebaus maisto, o pieno produktų lentynoje rinktis kuo mažesnio riebumo produktus.
- **Fizinis aktyvumas:** kiekvieno žmogaus širdžiai naudingas fizinis aktyvumas. Per savaitę reikėtų bent 150-300 minučių vidutinio arba 75-100 intensyvaus fizinio aktyvumo veiklos. Širdžiai naudingi ir paprasčiausi pasivaikščiojimai – „Jau šiandien galime iš autobuso išlipti keliomis stotelėmis anksčiau“, – sakė R. Kubilius.
„Visa tokia sveika elgsena apsaugo ne tik nuo ŠKL, bet ir nuo daugiau nei 40 kitų lėtinių neuždegiminių susirgimų“, – apibendrino profesorius R. Kubilius.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.