Kasdienybėje susiduriame su įvairiais sveikatos iššūkiais, todėl svarbu žinoti, kur ir kada kreiptis medicininės pagalbos. Neteisingas pasirinkimas gali ne tik užtęsti gydymą, bet ir sukelti netikėtų finansinių išlaidų. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai pateikia svarbią informaciją, padėsiančią orientuotis sveikatos priežiūros sistemoje ir efektyviai naudotis jos paslaugomis.
Šeimos gydytojo paslaugos – prieinamos visą parą: ką svarbu žinoti?
„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad pacientas visada turi kur kreiptis nepaisant to, kada pagalbos prireikia – įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visos gydymo įstaigos nepertraukiamą pagalbą teikia pačios – kai kurios yra sudariusios sutartis su partneriais. Todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai prisirašiusi gydymo įstaiga nedirba. Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo, registratūros darbuotojų arba rasti informaciją gydymo įstaigos skelbimų lentose bei interneto svetainėse. Taip pat patogu pasinaudoti ligonių kasų interneto svetaine, kurioje nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.
Kada kreiptis į budintį gydytoją, o kada – į savo šeimos daktarą?
Poliklinikos ir šeimos medicinos centrai primena, jog po šeimos gydytojų darbo valandų budintys medikai teikia paslaugas tik ūmiai susirgus, pagal šeimos medicinos normą. Budintis gydytojas įvertina paciento būklę ir, prireikus, iškviečia greitosios medicinos pagalbos brigadą. Išrašai apie suteiktas paslaugas persiunčiami į gydymo įstaigą, kurioje asmuo yra prisirašęs.
Į budintį gydytoją reikėtų kreiptis, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, aukšta temperatūra, smarkiai pykina, nepavyksta sureguliuoti kraujo spaudimo įprastais vaistais, atsiranda dusulys ir pan.
Tačiau dėl planinio gydymo, tyrimų kontrolės ar profilaktinio sveikatos tikrinimo visuomet reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją jo darbo metu. Svarbu protingai įsivertinti situaciją: ar pagalba tikrai negali palaukti poliklinikos darbo valandų? Pavyzdžiui, vaistų receptus galima susiplanuoti iš anksto, taip išvengiant eilių ir užtikrinant operatyvesnes budinčio gydytojo paslaugas tiems, kuriems jų tikrai reikia.
Ligonių priėmimo skyriai: kada skubi pagalba tikrai būtina?
Ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad nemaža dalis pacientų piktnaudžiauja jų paslaugomis, kreipdamiesi dėl tokių nusiskundimų, kuriuos galėtų išspręsti šeimos ar budintis gydytojas poliklinikoje. Dėl to priėmimo skyriuose susidaro eilės, o pirmenybė visuomet teikiama sunkiausios būklės pacientams. Skaičiuojama, kad net 20–30 procentų atvejų pacientai atvyksta su nežymiais sveikatos sutrikimais, kai skubi pagalba nėra būtina.
„Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti“, – perspėja O. Burokienė.
Už kokias paslaugas ligoninėje gali tekti susimokėti?
Pacientui gali tekti susimokėti dviem pagrindiniais atvejais:
- Jei pacientas savo noru atvyko dėl nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos.
- Jei gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, nustato, kad jo būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų ir nėra pavojaus gyvybei ar sunkių komplikacijų rizikos. Tokiu atveju pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau savo noru pageidauja būti aptarnautas skubiosios pagalbos skyriuje, todėl jam gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos.
Svarbu žinoti, kad skubioji pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Tačiau, jei pacientui reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, jis gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. Gydymo įstaigos privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
Pavojaus signalai: kada nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą 112?
Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją medicinos pagalbą (telefonu 112) reikia tik tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei. Tai apima stiprius sužalojimus, nudegimus, ūmų apsinuodijimą, būklę, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.
Greitosios medicinos pagalbos kviesti reikia nedelsiant, jei įvyko autoįvykis, įtariamas insultas ar infarktas, prarasta sąmonė arba esant tokiai būklei, kai pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nėra tam laiko. Skubioji medicinos pagalba – tai pagalba, teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei, arba pagalbos nesuteikimas laiku gali sukelti sunkių komplikacijų. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus.
Nemokamos būtinosios pagalbos teisė: svarbi žinutė kiekvienam
Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek jo neturintiems. Be to, ši pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant paciento prisirašymo vietos. Pavyzdžiui, jei pacientas prisirašęs ir gydomas Kaune, bet viešnagės Druskininkuose metu nutinka nelaimė, jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią miesto polikliniką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.