Metabolinė sveikata apima visą mūsų organizmą ir yra tiesiogiai susijusi su medžiagų apykaita. Kaip teigia specialistė Daiva Puškoriūtė, esminiai rodikliai, apibrėžiantys metabolinę sveikatą, yra gliukozės, lipidų ir cholesterolio apykaita, taip pat hormonai. Svarbus ir raumenų kiekis, fizinis aktyvumas bei psichinė sveikata.
Ankstyvieji metabolinės sveikatos sutrikimų ženklai
Daugelis mūsų susirūpina savo svoriu tik tada, kai pastebi pokyčius veidrodyje. Tačiau kardiologė S.B. pabrėžia, kad širdies ligų atveju, jei simptomai jau pasireiškia, stadija greičiausiai yra vėlyva ir pažengusi. Ji rekomenduoja apsilankyti pas kardiologą profilaktiškai, kol dar nejaučiama jokių negalavimų.
D. Puškoriūtė priduria, kad metabolinės sveikatos sutrikimus norėtume pastebėti daug anksčiau. Pirmieji, dažnai nejaučiami, signalai atsispindi kraujo tyrimuose. Juos galima atlikti poliklinikoje, tačiau rezultatus vertinti reikia objektyviai, atsižvelgiant į prevencinės medicinos principus. „Pas kardiologą rekomenduoju apsilankyti ne tada, kai žmogus kažką jau jaučia, o tada, kai dar nejaučia nieko – profilaktiškai“, – pataria kardiologė.
Prevencinė medicina gali pastebėti polinkį į ligas net tada, kai diagnostiniai tyrimai dar neviršija normų. Pavyzdžiui, didėjantys gliukozės rodikliai, nors ir normos ribose, gali signalizuoti apie medžiagų apykaitos sutrikimus, nors pacientas gali manyti, kad yra visiškai sveikas. Manyti ir būti – skiriasi.
Svoris – ne vienintelis rodiklis: ką slepia KMI?
Antsvoris yra svarbus simptomas, tačiau jis ne visada nusako tikrąją sveikatos būklę. Pasak D. Puškoriūtės, gali būti nemažas svoris, bet puiki kūno sandara, atsižvelgiant į raumenų ir riebalų santykį. Ir atvirkščiai: idealus svoris pagal KMI gali slėpti mažą raumenyną ir didelį kiekį pavojingų visceralinių riebalų. Svoris yra pirminis rodiklis, kurį mato kiekvienas, tačiau vėliau būtina atlikti tyrimus, kurie leidžia pamatuoti riebalų ir raumenų kiekį kūne.
Tik tada galima daryti išvadą, ar svoris yra tinkamas ir sveikas.
Pavojus, kurio nematome: visceralinių riebalų grėsmė
Išskiriami du pagrindiniai riebalų tipai: tie, kuriuos matome veidrodyje (ant rankų, kojų, galbūt kažkiek ant liemens), ir tie, kurie suformuoja vadinamąjį „pilvuką“ ir kaupiasi ant vidaus organų. Matomieji riebalai, net ir esant 10 kg pertekliui, nėra tokie pavojingi sveikatai. Tačiau net ir nedidelis kiekis visceralinių riebalų, besikaupiančių aplink vidaus organus, pavyzdžiui, 4–5 kg, gali daryti didelę žalą visiems organizmo rodikliams ir kelti rimtą grėsmę.
Miego įtaka medžiagų apykaitai ir svoriui
Miego metu vyksta esminiai procesai, lemiantys kūno savijautą ir net svorio reguliavimą. Yra sakoma, kad miego metu mes lieknėjame, nes tuo metu skaidomi dienos metu suaktyvinti riebalai.
Per mažai ar per daug miego sutrikdo hormonų, įskaitant alkio, sotumo ir insulino, apykaitą. Tai gali lemti persivalgymą, padidėjusį užkandžiavimo poreikį ir jausmą, kad negalime pasisotinti. Be to, nepailsėjęs kūnas patiria stresą, lyg ruošiasi „blogiausiam“ scenarijui ir neefektyviai naudoja kalorijas. Organizmas veikia neoptimaliai, taip sutrikdydamas visą medžiagų apykaitą ir prisidėdamas prie svorio augimo.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.