Karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė bangas pasaulinėse rinkose – augančios naftos ir dujų kainos paprastai verčia brangti daugybę produktų ir paslaugų. Situacijos negerina ir sparčiai padidėjusi trąšų kaina, kuri jau dabar daro juntamą įtaką Lietuvos verslui ir ūkininkams.
SEB banko analitikas Tadas Povilauskas sako, kad problemos kaupiasi: brangsta nafta, gamtinės dujos, o dyzelino kaina jau panaši į tą, kuri buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Grūdų augintojai skaičiuoja, kad azoto trąšų tona sandėliuose per naktį pabrango apie 70 eurų. Be to, jų šiuo metu beveik nėra pirkti.
Ekonomistai sako, kad gąsdinti ir piešti vien blogiausią scenarijų nesinori, tačiau jei konfliktas užsitęstų, kiltų klausimas, kiek atsparus yra mūsų verslas. Tokiu atveju tektų rimtai svarstyti, ką daryti toliau, jei padėtis Artimuosiuose Rytuose ir toliau kaistų.
Pirmieji smūgiai: degalų ir trąšų kainų šuolis
„Čia yra blogai visiems, kurie naudoja dyzeliną. Aišku, viskas priklauso nuo sutarčių, bet transportininkai visa tai labai greitai permes užsakovams – ar tai būtų pramonės įmonės, ar mažmenininkai ir didmenininkai. Tai labai greitai nuvilnys per ekonomiką ir faktas, kad per trumpą laiką visų sąskaitos už degalus padidės“, – sako T. Povilauskas. Pasak jo, situacija sparčiai keičiasi, todėl prognozuoti sudėtinga – daug kas priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis karinis konfliktas.
Kauno technologijos universiteto ekonomistas Evaldas Stankevičius sako, kad ekonominiai sunkumai prasideda tuomet, kai naftos kaina peržengia 120 JAV dolerių už barelį. Būtent pirmadienį naftos kaina buvo pasiekusi 118 JAV dolerių už barelį. „Iki maždaug 90 JAV dolerių situacija laikoma gana stabilia. Ekonominių krizių dažniau kyla, kai kaina peržengia 120 dolerių ribą“, – sako E. Stankevičius.
Jis primena, kad istorijoje jau būta panašių situacijų: 2008 metais naftos kaina buvo pakilusi iki maždaug 147–150 dolerių už barelį, o 2022-aisiais, prasidėjus karui Ukrainoje, ji buvo perkopusi 120 dolerių ribą.
Tuomet smarkiai šoktelėjo ir trąšų kainos.
Pastarosios brango ir šią savaitę. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas situaciją vadina neeiline. Socialiniame tinkle jis ragino rinkos dalyvius „stabdyti arklius“ ir nekelti kainų dar labiau. Anot jo, dar nuo sausio dėl anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) įvežamų trąšų tona pabrango apie 150 eurų, o dabar kainas papildomai veikia ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose. „Kai kurie gamintojai ir tiekėjai sustabdė trąšų pardavimus, o atnaujinę prekybą nustebino dar didesnėmis kainomis – papildomais 70 eurų. Jei pačios trąšos nieko nekainuotų, tai įvertinus visus dabartinius mokesčius ir dedamąsias jų kaina vis tiek siektų apie 400 eurų už toną. Esame nemaloniai nustebinti“, – sako A. Vanagas.
Asociacijos duomenimis, apie 60 procentų grūdų augintojų šiuo metu turi trąšų pirmą kartą patręšti laukus. Tačiau, norint patenkinti visą poreikį, dar reikėtų importuoti apie 40–50 tūkstančių tonų. „Žinant, kad dėl CBAM mokesčio importas yra praktiškai sustojęs, paklausos ir pasiūlos santykis yra stipriai išsikreipęs“, – aiškina A. Vanagas.
Azoto trąšos – vertingesnės už auksą?
Vienas didžiausių trąšų pardavėjų Lietuvoje – „Agrokoncernas“ – laikinai sustabdė prekybą azoto trąšomis – sandėliuose jų beveik nebeliko. „Puolėme skaičiuoti ir pamatėme, kad patys neturime pakankamai atsargų“, – sako „Agrokoncerno“ vadovas Edgaras Šakys.
Pasak jo, situaciją dar labiau apsunkina dujų kainos, kurios nuo gruodžio padvigubėjo. Būtent dujos yra pagrindinė žaliava azoto trąšoms gaminti. „Lietuvoje tokių atsargų niekas neturi, o atvežti iš užsienio yra sudėtinga. Vakar kalbėjome su tiekėjais iš Europos – jie sako, kad šiandien net neturi kainų, nes patys nežino, kokia bus dujų kaina“, – teigia įmonės vadovas. Jo vertinimu, dabartinėmis sąlygomis trąšos tampa itin vertinga preke. „Šią minutę trąšos, manau, prilygsta auksui“, – sako jis.
Ūkininkų iššūkiai ir viltys
Kauno rajono ūkininkė Jonata Pauraitė-Raudonė sako, kad bent jau dėl trąšų kol kas ramu – jų ūkyje pakanka visam sezonui. Tačiau bendra situacija sektoriuje kelia nerimą. „Mes tikrai šiuo metu esame dugnų dugne ir nežinome, kiek dar galėsime taip egzistuoti. Išgyventi darosi labai sunku – viskas brangsta. Trąšos, kuras, kitos pagrindinės dedamosios kyla, o grūdų kaina nesikeičia. Todėl ir laviruojame, bet kaip pavyks laviruoti toliau – nežinome“, – sako ūkininkė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Astrida Miceikienė teigia, kad jei karinis konfliktas užsitęstų, žemės ūkio sektoriuje gali augti gamybos savikaina, brangti trąšos ir sutrikti logistikos grandinės. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis dalis sektoriaus galėtų ir laimėti. „Tam tikrais atvejais ribotai gali išlošti grūdų eksportuotojai. Kai rinkose atsiranda neramumų, žaliavų rinkos išsibalansuoja, todėl gali kilti žemės ūkio produktų kainos tarptautinėse rinkose. Kadangi Lietuva veikia atviroje rinkoje, eksportuojantys ūkiai tam tikrą laiką gali iš to pasinaudoti“, – aiškina profesorė.
Ar brangs maistas parduotuvėse? Vyriausybės atsakas
Vis dėlto klausimas, ar brangstant trąšoms ir degalams didės ir maisto kainos parduotuvėse, kol kas lieka atviras. Ekonomistas Evaldas Stankevičius mano, kad artimiausiu metu didelių pokyčių gali ir nebūti. „Jei pradės kilti elektros kaina, dar labiau brangs dyzelinas, jau dabar matome – tuomet tie 10–20 procentų augimo gali gana nesunkiai persiduoti ir į maisto produktų kainas“, – sako ekonomistas.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas abejoja, ar, pavyzdžiui, duona artimiausiu metu brangs. „Mes dalyvaujame bendroje pasaulinėje grūdų biržoje. Šiuo metu matome, kad grūdų kainos visiškai nekilo – jos yra maždaug aštuonerių metų žemumose. Be to, rinką veikia produkcija iš MERCOSUR šalių, ji ir diktuoja dalį sąlygų“, – teigia A. Vanagas.
Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis sako, kad situacija sektoriuje sudėtinga, todėl Lietuva sieks, kad CBAM mokestis importuojamoms trąšoms būtų atidėtas. „Ūkininkui šiandien, norint nusipirkti toną azoto trąšų, reikia parduoti apie tris tonas kviečių. Tai labai didelės išlaidos, jos tikrai kelia grėsmę ūkių gyvybingumui“, – teigia viceministras. Anot jo, taip pat svarstoma apie papildomas pagalbos priemones ūkininkams – lengvatines ILTE paskolas, mokesčių lengvatas ar mokėjimų atidėjimus.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.