Odos vėžys skirstomas pagal tai, iš kokių ląstelių jis susiformavo. Iš odoje esančių, jai spalvą suteikiančių melanocitų išsivystęs vėžys vadinamas melanoma. Melanomos sudaro atskirą navikų grupę ir gali būti įvairių rūšių pagal išsivystymo vietą – odos, akies, gleivinių, kitų kūno sričių. Dažniausiai pasitaikanti yra odos melanoma.
Ankstyva diagnostika – gyvybės garantas: Euromelanomos dienos reikšmė
Ankstyva vėžio diagnostika tolygi gyvybės išsaugojimui. Net ir melanoma, kuri laikoma agresyviausia odos vėžio forma, pradinių stadijų yra išgydoma. Ir nors šiandien liga vis dažniau aptinkama anksti, deja, kone kas trečias ligonis serga išplitusia melanoma. Anksti diagnozuoti melanomą yra visos galimybės, nes odos navikai yra matomi. Matomi, bet, deja, ne visada mūsų pastebimi. Todėl gydytojai ragina nuolat apžiūrėti odą, apgamus, o kilus įtarimams – nedelsiant kreiptis į odos gydytoją.
Nuo 2008-ųjų, kiekvienais metais pirmąjį gegužės antradienį minima Pasaulinė Euromelanomos diena. Šis Europos odos vėžio prevencijos projektas skirtas paraginti žmones pasitikrinti, apžiūrėti savo odą, ir ne tik pačiam, bet ir profilaktiškai pas gydytoją. Gegužė pasirinkta ne atsitiktinai – ne už kalnų vasara, visi planuoja atostogas, todėl svarbu nepamiršti, kad netinkamas elgesys saulėje yra vienas svarbių melanomos rizikos veiksnių.
Didžiausi melanomos rizikos veiksniai: UV spinduliai ir kiti perspėjimo ženklai
Šiandien melanoma sudaro 11 proc. visų piktybinių ligų. Melanoma gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau ji yra viena dažniausių jaunų žmonių onkologinių ligų: dažniausia tarp 25–34 metų vyrų ir 25–29 metų moterų. Tarp 30–34 metų moterų odos melanoma yra antroje vietoje, pirmoje – krūties vėžys. Didėjantis sergamumas melanoma siejamas su visuomenės senėjimu, žmonių elgsena ir įpročiais saulėje, genetika.
Pats didžiausias kancerogenas, lemiantis pigmentinių dėmių, ikivėžinių darinių ir odos vėžio išsivystymą – ultravioletiniai (UV) spinduliai.
Svarbu žinoti, kad žalingas UV spindulių poveikis kaupiasi. Vadinasi, dar vaikystėje buvę saulės sukelti odos nudegimai gali lemti melanomos atsiradimą. Ypatingai savo oda turėtų rūpintis soliariumų mėgėjai. Tyrimų duomenimis, žmonėms, kurie iki 30 m. reguliariai lankėsi soliariumuose, rizika susirgti melanoma didėja iki 75 proc. Kiti duomenys skelbia, kad vienas apsilankymas soliariume, odos vėžio riziką padidina 20 proc.
Riziką susirgti odos vėžiu didina:
- kumuliacinė UV dozė;
- apgamų skaičius. Žmonės turintys 10 ir daugiau netipinių apgamų turi 12 kartų didesnę riziką susirgti melanoma;
- genetiniai veiksniai, jeigu kas nors iš pirmos eilės giminaičių (tėvų, vaikų, brolių/seserų) sirgo odos vėžiu;
- pomėgis atostogauti saulėtose šalyse;
- dirbantieji arba daug laiko praleidžiantys lauke;
- rausvų plaukų, melsvų akių ir šviesios, strazdanotos odos žmonės, t.y. tie, kurių oda greitai nudega;
- imunosupresinės būklės.
Pandemija pavėlino diagnozę: Sandros mamos patirtis
Sandra pasakoja, kad įtartiną apgamą ant mamos kaklo pastebėjo prieš keletą metų. Mama irgi jį matė, tačiau jo nesureikšmino, nes apgamas nebuvo didelis, nors ir tamsus, su nelygiais kraštais. „Tuomet Lietuvoje buvo pandemija, patekti pas gydytojus buvo sunkiau. Didelio noro mama ir pati nerodė, nes bijojo COVID 19 ligos. Dėl tos pačios priežasties ir aš nelabai raginau mamą skubėti tirtis. Tačiau, kai apgamas pradėjo kraujuoti, išsigandome abi. Deja, mūsų baimės pasitvirtino. Gydytojai nustatė odos vėžį – melanomą“, – prisiminimais dalijasi Sandra.
„Kaip ir visi, išgirdę vėžio diagnozę, patyrėme šoką. Ieškojome informacijos apie ligą, kitų pacientų istorijų. Galvojome ir apie tai, kodėl mama susirgo. Ji šviesaus gymio, turi daug apgamų. Degintis saulėje nemėgsta, tačiau labai myli savo gėlynus, nuolat juos puoselėja. Niekuomet nedėvėjo jokių galvos apdangalų, ne visada naudojosi nuo UV spindulių apsaugančiais kremais. Giminėje sergančių melanoma nebuvo. Tad nusprendėme, kad dėl mamos ligos labiausiai kalti saulės UV spinduliai“, – pasakoja Sandra.
Dažniausias melanomos gydymas – operacija. Vėliau gali būti paskirta chemoterapija, taikinių terapija, radioterapija ar imunoterapija. Sandros mamos gydymas buvo sėkmingas: po operacijos, vėlesnio gydymo tyrimai buvo geri, liga pasitraukė.
Ugniažolė: fitoterapeuto rekomendacijos atsigaunant po vėžio gydymo
Buvęs ilgametis NVI fitoterapeutas a.a. J. Ruolia yra ne kartą sakęs, kad onkologinių ligų gydymas išsekina organizmą. Būtent atsigavimui po vėžio gydymo garsus fitoterapeutas J. Ruolia ne vienoje savo knygoje išskyrė augalą ugniažolę.
Onkologiniams ligoniams naudingi augalai turėtų pasižymėti imunomoduliuojančiuoju, antinavikiniu, uždegimą slopinančiu, antioksidaciniu, detoksikaciniu poveikiu. O prioritetinis augalų, skirtų vėžiu sergantiesiems, požymis yra citotoksiškai (prieš vėžį) veikiantys junginiai, t.y. alkaloidai ir glikoproteinai, kurie pasižymi išskirtine savybe veikti pakitusį darinį ir kurių daugiau kaip 20-imt turi minėtoji ugniažolė. Tai nuo seno Lietuvoje patvoriuose augantis augalas, tad itin artimas mums ir genetiškai. Pasak fitoterapeuto J. Ruolios, ilgametė praktika rodo, kad šis augalas geriau veikia derinyje su kitais augalais medetka, gysločiu ir buvo gyvybiškai svarbus onkologiniams pacientams dėl keleto priežasčių:
- Sustiprinti ląstelinį imunitetą;
- Pagerinti virškinimą;
- Sumažinti spazmus žarnyne, skrandyje;
- Ligos atkryčiui po gydymo išvengti.
Fitoterapeutas Juozas Ruolia įspėjo, kad ugniažolė – itin stiprus augalas. Dėl tos priežasties patiems virti arbatas pacientams nepatariama. Nežinodami ugniažolės saugių ir tikslių kiekių, galime pakenkti kepenims ir ligos eigai. Geriau rinktis ugniažoles tabletėse su tiksliai žinoma augalo doze.
Daugiau kaip 20-ies metų patirtį su ugniažole sukaupęs J. Ruolia mokė, kad ugniažolių alkaloidai aktyviai veikia adenokarcinomos, sarkomos, melanomos ląsteles, slopina jų dalijimąsi ir padidina jautrumą imuninei sistemai. Antinavikinis ugniažolių poveikis stipresnis, kai sergama pradinių stadijų vėžiu, todėl jos itin rekomenduojamos po radikalaus naviko gydymo. Tačiau gerų rezultatų sulaukiama ir kai būna nustatyta progresavusi liga su metastazėmis.
Liga pakeitė gyvensenos įpročius: prevencija tampa prioritetu
„Po gydymo mama pradėjo vartoti produktus su ugniažole, jau geria apie porą mėnesių. Vartodama preparato su ugniažole mama pastebėjo, kad pagerėjo kraujo tyrimai, apetitas, virškinimas, atgavo jėgas. Jokių šalutinių poveikių nejuto, puikiai toleravo preparatą“, – sako Sandra.
„Dar kitas dalykas – aš pati labai mėgstu soliariumus, bet po to, kai mamai diagnozavo melanomą, visiškai jų atsisakiau. Juolab, kad ir taip mano rizika didesnė, nes šia liga serga mano mama. Be to, odos vėžio rizika didesnė ir daug laiko saulėje nepraleidžiantiems žmonėms, nedirbantiems laukuose ar soduose, bet mėgstantiems atostogauti itin saulėtuose kraštuose. Priklausau šiai žmonių grupei, todėl dabar ir aš pakeičiau savo gyvenseną: kelionių neatsisakiau, tačiau saulėje elgiuosi labai atsakingai. Pakeitė įpročius ir mama. Dabar ji niekada nebūna lauke, kai saulė kaitriausia, t.y. 11–15 val. Visada dėvi galvos apdangalus, akinius, kurių stiklai pasižymi UV apsauga, būtinai tepa apsauginius kremus“, – teigia Sandra.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.