Nors Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas mėgo girtis sėkminga ekonomine politika, jo sprendimai dažnai būdavo impulsyvūs ir prieštaraujantys ekspertų rekomendacijoms. Vis dėlto JAV ekonomika, nepaisant D. Trumpo akibrokštų, išlaikė spartų augimo tempą. Šį fenomeną iš dalies lėmė nuo jo nepriklausantis, tačiau jam į pagalbą atėjęs veiksnys – dirbtinio intelekto (DI) efektas.
JAV dirbtinio intelekto įmonės yra šios srities lyderės, prikausčiusios viso pasaulio dėmesį ir pritraukiančios milžinišką kapitalą. Investicijų į DI kūrimą ir infrastruktūrą bumas sudaro didelę dalį JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Akivaizdu, kad DI naudojimas gerokai didina darbo našumą, ir tai tėra pradžia. D. Trumpo kadencija sutapo su sparčiu darbo našumo augimu, kuris, tikėtina, su kaupu atsvers ekonominę žalą. Tai leido jam prisiskirti nuopelnus ir sustiprinti savo autoritetą.
DI: grėsmė demokratijai ar transformacijos variklis?
Dirbtinio intelekto naudojimas paveiks visas gyvenimo sritis, o politika – ne išimtis. Minėtas ekonomikos pavyzdys iliustruoja tik vieną poveikio aspektą, tačiau DI įtaka bus daugialypė ir gili. Nemažai studijų nagrinėja DI poveikį technologijoms, mokslui, verslui ir kasdieniam gyvenimui. Tačiau retai keliamas esmingiausias klausimas: kaip plačiai paplitęs DI paveiks visuomenines struktūras, valdymo formas ir demokratijos funkcionavimą?
Deja, prognozuojant dažniau įžvelgiamos negatyvios tendencijos. Problemų gali kilti dar iki tol, kol nauja DI karta – kaip skelbia pesimistiškiausios prognozės – nustums žmoniją į šalį, galbūt net ją pavergs ir perims valdymą Žemėje.
Istorikas, viešasis intelektualas ir populiarus autorius Yuvalis Noah Harari, kalbėdamas apie demokratinės ir totalitarinės sistemos skirtumus, pabrėžia demokratinės sistemos privalumus: „Totalitarinėse sistemose visa informacija plaukia į vieną centrą, tačiau jame neįmanoma apdoroti tokio didelio informacijos srauto. Be to, totalitarinės sistemos turi esminį trūkumą – jose nėra mechanizmo, kaip ištaisyti vienintelio „neklystančio“ lyderio klaidas.
Savo ruožtu demokratinei sistemai yra būdingi decentralizuoti informacijos tinklai, kuriuos pasitelkus geriau apdorojama informacija, negana to, demokratijose yra daugybė koreguojančių mechanizmų, kurie leidžia ištaisyti klaidas.“
DI stiprina autoritarizmą ir keičia informacijos erdvę
Dirbtinis intelektas gali suteikti pranašumą totalitarinėms sistemoms, nes be vargo apdoroja didžiulį informacijos kiekį, daug greičiau ir efektyviau nei biurokratija. Kol žmonės susiduria su informacijos pertekliumi, DI priešingai – tobulėja. Totalitarinės ir autoritarinės sistemos neturės jokių skrupulų panaudodamos DI žmonių sekimui (pvz., veidų atpažinimui), kontrolei ir elgesio prognozavimui, slopindamos režimams pavojingas tendencijas užuomazgos stadijoje.
Paradoksalu, bet nors autoritarinės sistemos taps geriau valdomos, klaidų galimybė išliks. Nesant korekcijos mechanizmų, tos klaidos nebus ištaisomos, jų mastas gali pavojingai išaugti ir tapti grėsme visai žmonijai. Įdomu, kad pirmąjį išsamiausią DI reguliuojantį teisės aktą – Dirbtinio intelekto aktą – 2024 m. priėmė Europos Sąjunga, nors ji beviltiškai atsilieka nuo JAV ir Kinijos investuodama į DI ir kurdama jo modelius. JAV vyriausybei, o ką jau kalbėti apie Kiniją, menkai rūpi žmogaus teisių apsauga kuriant DI. Atrodo, kad autoritarinės sistemos gavo rimtą paspirtį ir tuo naudosis vis aktyviau bei nuožmiau.
Kardinalus informacinio lauko pasikeitimas yra dar vienas DI veiksnys. Dirbtinis intelektas autoritarinėms valstybėms leidžia efektyviau kontroliuoti informacinę erdvę automatizuota cenzūra, dezinformacijos skleidimu ir kitomis priemonėmis. Tačiau informacijos sklaidos srityje rimti pavojai iškyla ir demokratijai. Dezinformacija socialiniuose tinkluose jau dabar mėginama paveikti rinkimų rezultatus, o DI įsigalėjimas tokias galimybes gerokai sustiprins. Kas nutiks, jei informacinis laukas bus užtvindytas dezinformacija ir generatyvinėmis klastotėmis (angl. deepfakes)? Didžiosios technologijų korporacijos per algoritmus gali imti kontroliuoti informacijos srautus ir politinę darbotvarkę labiau nei demokratiškai paskirtos vyriausybės.
Demokratijos prigimties virsmas DI eroje
Verta apsvarstyti, kaip DI eroje keisis visuomenės struktūra ir balsavimo demokratiniuose rinkimuose pobūdis, o kartu ir pačios demokratijos prigimtis. Darbo rinkoje mažėja nesudėtingų darbų poreikis, daugėja aukščiausios kvalifikacijos profesionalų. DI dar labiau padidins visuomenės kontrastus: tie, kurie pasinaudos DI galimybėmis, gyvens geriau, o kiti liks nustumti į paraštes. Tą patį galima pasakyti ir apie atskiras valstybes.
Kitas realus scenarijus – ateityje dėl DI robotų daugelis žmonių nedirbs ir jiems bus skiriamos universalios bazinės pajamos. Kyla klausimas, kaip tokie žmonės balsuos rinkimuose? Tradiciškai politinės partijos atstovavo socialinėms grupėms pagal interesus, o gyventojai balsuodavo už jas. Ši tradicija jau susijaukusi, tačiau darbo patirtis ir išsilavinimas vis dar yra svarbus pasirinkimo pagrindas. Visuomenė, kurioje gausu nedirbančių, gaunančių išmokas ir įnikusių į socialinių tinklų iliuzijas, sunkiai suderinama su autentišku demokratijos procesu, kokį jį žinome dabar.
Ar prasmingas bus DI režisuojamas politinis šou ir rinkimų kampanijos, koks svoris persotintoje informacinėje aplinkoje dar turės politikų programos ir pažadai? Vis dėlto, DI gali ir prisidėti prie demokratijos tobulinimo. Jis gali įgalinti piliečius geriau suprasti ir panaudoti įstatymus, efektyviau bendrauti su valdžios institucijomis, o politikams – identifikuoti piliečių poreikius, siūlyti sprendimus ir suderinti interesus.
DI eroje bus paveiktos visos gyvenimo sritys, politinės sistemos neliks išimtis. Demokratija turės išlaikyti rimtą testą atsakydama į klausimą, ar ji vis dar svarbi piliečiams. Paradoksalu yra tai, kad DI eroje tampa neaišku, kas ir kokiu būdu tokio klausimo gali paklausti bei atsakyti.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.