Kiekvienas medicinos atvejis gali nustebinti, tačiau tai, su kuo susidūrė chirurgai vienos moters operacijos metu, prilygsta mokslinės fantastikos filmui. Pradinė diagnozė žadėjo smegenų auglio šalinimą, bet realybė pasirodė esanti kur kas labiau šokiruojanti.
Mįslingi simptomai ir klaidinga diagnozė
Moteriai pasireiškus staigiems ir netikėtiems neurologiniams simptomams, jos šeimos gydytojas nedelsiant paskyrė magnetinio rezonanso tyrimą. Šis tyrimas atskleidė nerimą keliantį pakitimą kairėje priekinėje smegenų dalyje, kuris, kaip manoma, ir lėmė dešiniosios pusės simptomus.
„Pagal atvaizdą, kurį matėme tuo metu, jos klinikinį pristatymą ir istoriją manėme išvydę smegenų auglį, – interneto svetainei „IFLScience“ pasakojo Mount Sinai ligoninės (JAV) neurochirurgijos rezidentų vadovas Jonathanas Rasouli. – Ji iš esmės neturėjo jokių kitų rizikos veiksnių, kurie galėtų nulemti infekcinę priežastį ar piktybiškumą, ar vėžį kur nors kitur jos organizme.“ Medicinos ekspertų komanda, nusprendusi, kad R. Palmą kamavo smegenų auglys, rekomendavo kraniotomiją – operaciją, kurios metu atliekamas nedidelis pjūvis tiesiai virš pakitimo, siekiant nepažeisti netoli esančių smegenų audinių ir kraujagyslių.
Šokiruojantis atradimas operacijos metu
Tačiau operacijos metu chirurgai susidūrė su tuo, ko niekada anksčiau nebuvo matę.
„Atvėrę pažeidimo vietą greitai supratome, kad žiūrime į tai, kas tikrai nebuvo smegenų auglys, – prisiminė J. Rasouli. – Tiesą sakant, tai labiau panašėjo į kiaušinį, kas yra labai keista, nes nesitiki pamatyti kažko panašaus kieno nors smegenyse.“ Neurochirurgas buvo suglumęs, tačiau jam pavyko pašalinti „gerai sutrauktą, tvirtą darinį“ visą, jo nesuskaidžius.
„Tai buvo panašu į putpelės kiaušinį – tas pats dydis, ta pati tekstūra“, – prisiminė J. Rasouli, pridūręs, kad vėliau, perpjovus darinį po chirurginiu mikroskopu, iš jo išslydo kaspinuočio lerva.
Neurocisticerkozė: retas, bet pavojingas susirgimas
Paaiškėjo, kad R. Palma kentėjo nuo neurocisticerkozės – smegenų uždegimo, kuris pasireiškia, kai žmogus netyčia praryja kiaulinio kaspinuočio (lot.
Taenia solium) kiaušinėlius. Tai yra ta pati parazitų rūšis, kuri gali gyventi ir žarnyne, ir yra labiau paplitusi šalyse, kuriose maisto saugos ir sanitarijos sąlygos yra nepakankamos.
42 metų moteris nebuvo išvykusi iš JAV, kur gyvena, todėl gydytojai spėja, kad parazitu ji galėjo užsikrėsti suvalgiusi žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos ar kitos mėsos, arba nuo neplautų vaisių ar daržovių.
„Yra tam tikrų valstijų ir tikrai tam tikrų šalių, kur šis parazitas labiau paplitęs. Paprastai jis labiau paplitęs JAV pietvakariuose, daugiausia dėl didelio imigrantų srauto, kilusių iš šalių, kur šis gyvis yra labai paplitęs“, – paaiškino gydytojas J. Rasouli, pridūręs, kad nuo šio parazito sukeltų negalavimų visų pirma gydoma antibiotikais.
Kodėl parazito negalima palikti be priežiūros?
Jeigu parazitas nebūtų pastebėtas ir pašalintas, jo atsakas būtų smegenų uždegimas, kuris neleistų kaspinuočiui vystytis toliau, nei embriono stadija. Nepakankamas tos smegenų dalies aprūpinimas krauju pagaliau būtų nužudęs parazitą, kuris liktų kaip randas audinyje.
„Bet randas taip pat gali sukelti problemų, tad nebūtų visiškai saugu tiesiog palikti parazitą smegenyse ir leisti jam pačiam žūti“, – paaiškino medikas.
Kaip apsisaugoti nuo kaspinuočio?
Geriausia apsauga nuo galimų panašių infekcijų yra tinkamas maisto tvarkymas: gerai termiškai apdoroti mėsą, kruopščiai plauti vaisius ir daržoves bei rinktis patikimų šaltinių maisto produktus. Šis retas, bet pamokomas atvejis dar kartą primena apie kruopščios higienos ir maisto saugos svarbą mūsų sveikatai.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.