Kasdienėje aplinkoje esančios dirbtinės cheminės medžiagos kelia nematomą, tačiau rimtą grėsmę mūsų sveikatai. Šimtuose plačiosios vartotojų rinkos prekių – nuo maisto laikymo indų iki šampūno, makiažo, kvepalų ir net vaikų žaislų – aptinkami ftalatai, kurių poveikis gali būti pražūtingas.
Dešimtmečius mokslininkai žinojo, kad ftalatai gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias hormonų funkcijas. Net mažiausi hormoniniai sutrikimai gali turėti reikšmingą poveikį, sukeldami vystymosi ir reprodukcines problemas, taip pat smegenų ir imuninės sistemos sutrikimus, praneša Aplinkos sveikatos mokslų institutas. Daugybė tyrimų įrodė, kad ftalatų poveikis aiškiai susijęs su nutukimu, diabetu ir širdies ligomis.
„Šie chemikalai turi savo nusikaltimų istorija,“ – CNN sakė Leonardo Trasande, Niujorko universiteto Aplinkos pavojaus tyrimų centro direktorius ir pagrindinis minimo tyrimo autorius. „Faktas tas, kad turimų įrodymų visuma rodo nerimą keliančią tendenciją“, – pridūrė jis.
L. Trasande ir jo kolegos iš Niujorko universiteto Grossmano medicinos mokyklos išanalizavo daugiau nei 5 tūkst. suaugusiųjų nuo 55 iki 64 metų sveikatos duomenis. Jie nustatė, kad tie, kurių šlapime buvo didžiausias ftalatų kiekis, dažniau mirė anksčiau nei tikėtasi, ypač dėl su širdies sveikata susijusių problemų.
Tyrimas apskaičiavo, kad nuo 91 tūkst. iki 107 tūkst. suaugusių amerikiečių per metus dėl šių cheminių medžiagų miršta anksčiau. Autoriai nustatė, kad šios ankstyvos mirtys šalies ekonomikai kasmet kainuoja maždaug 40–47 milijardus dolerių.
Nematomas pavojus kasdienybėje: kaip ftalatai patenka į mūsų organizmą?
Ftalatai paprastai įtraukiami į produktų sudėtį siekiant prailginti jų tarnavimo laiką. Įvairiuose plastikiniuose vamzdeliuose ir dalyje vaikiškų žaislų gali būti chemikalų tam, kad juos būtų sunkiau sulaužyti, o tualeto reikmenys ir kosmetika dažnai naudoja ftalatus, kad gaminiai ilgiau išlaikytų kvapą. Ši chemikalų klasė taip plačiai paplitusi, kad ftalatai pravardžiuojami „visur esančiais chemikalais“.
Cheminės medžiagos kelia grėsmę įkvėpus ar prarijus, todėl pavojus kyla ir vaikams. Ne paslaptis, kad jų burnoje gali atsidurti ir patys žaislai ar jų dalys, taip pat kasdieniai maisto produktai, supakuoti plastike.
Kaip sumažinti ftalatų poveikį? Eksperto patarimai
L. Trasande turi keletą patarimų, kaip apsisaugoti nuo ftalatų:
- Naudokite bekvapes skalbimo ir buitines valymo priemones;
- Maistui laikykite stikliniuose, metaliniuose ar mediniuose induose;
- Pirkite šviežius arba šaldytus vaisius ir daržoves, o ne konservuotus ir perdirbtus;
- Venkite oro gaiviklių ir visų plastikų, pažymėtų Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7;
- Nedėkite plastmasinių indų į mikrobangų krosnelę, neplaukite jų indaplovėje.
Pramonininkų atsakas: tyrimas turi netikslumų?
Amerikos chemijos taryba (ACC), atstovaujanti JAV chemijos, plastiko ir chloro pramonininkus, sureagavo į tyrimo rezultatus. „Naujausias L. Trasande tyrimas turi didelių netikslumų“, – rašė Eileen Conneely, ACC vyresnioji chemijos produktų ir technologijų direktorė. Ji pridūrė, kad tyrimas „suplakė“ visus ftalatus į vieną grupę ir nepaminėjo pramonininkų teiginių apie tai, kad didelės molekulinės masės ftalatai, tokie kaip DINP ir DIDP, yra mažiau toksiški nei kiti ftalatai. „Tokiuose tyrimuose neatsižvelgiama į visus ftalatus atskirai ir nuolat ignoruojamos arba sumenkinamos mokslu pagrįstos, autoritetingos išvados dėl didelės molekulinės masės ftalatų saugumo“, – rašė E. Conneely.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.